Iš pradžių pasirodė kaip nevykęs pokštas ir iškart atgrasė, bet vėlesnis atsakymas komentatoriui, pasibėdavojusiam dėl didelių kainų, patraukė akį: „Opelis nėra blogas automobilis. Tai yra daiktas, atitinkantis žmogaus poreikių bei galimybių santykį. Pas mus opelių nerasite. Mes prekiaujame kosminiais laivais. Už brangiai.“ Per „Messenger“ susirašiau su savininkais ir pasiprašiau išankstinės degustacijos. Tikėjausi gardžiai pasijuokti iš „kebabinių marozų, norinčių būti hipsteriais“.

Bet, pasirodo, viskas pas juos gerai. Ir netgi žmonės puikūs.

Įsižiūrėkite į nuotraukas. Ar matote sėdinčio žmogaus nugarą, o per petį permestą „marozišką“ tašytę? Jau džiaugiausi, kaip pasišaipysiu iš šios kebabinės, kuri žadėjo tokių žmonių pas save neįleisti. Tačiau šaipytis liko iš savęs, nes pasirodė, jog tas žmogus turi psichinę negalią, pas juos labai pasiprašė, o savininkai ne tik įleido, bet dar ir pavaišino nemokamai. Socialinis atsakingumas ir kebabinės iki šiol man atrodė kaip visiškai nesuderinami dalykai. Gyveni ir mokaisi.

Šioje kebabinėje maistas toks geras, jog tvirtu balsu galiu pasakyti, kad Andrius Užkalnis buvo neteisus: skaniausi kebabai – ne Prienuose, ne Garliavoje, o mūsų visų mylimame Vilniuje – Pašilaičių mikrorajone. Hipsteriniu pavadinimu „Wraperia Suppa Kebs“ bandanti išsiskirti kebabinė dar savo identiteto iki galo neatrado, bet maistą išdirbo iki paskutinio kąsnio.

Paprastai aš kebabų nevertinu kaip maisto. Kebabas, mano nuomone, yra blogiau už bet kokį „McDonald“ gaminį ar netgi čebureką. Iš pigių miltų pagamintas lavašas, perdžiūvusios salotos ir kopūstai, iš sintetinių medžiagų pagaminti padažai ir mėsa, kuri iš tiesų net nėra mėsa, o jos pakaitalas, kartais papildytas sojos produktais, o dažniausiai – gyvulinių atliekų faršas, permaišytas su džiūvėsėliais. Ir dar prifarširuotas įvairių skonio stipriklių, kad bent kažkiek primintų mėsos skonį.

Bet šiandien pasakysiu visiškai atvirkščiai: norėčiau, kad „Wraperia Suppa Kebs“ atsidarytų prie kiekvienos Lietuvos mokyklos. Tikriausiai išpūstomis nuo pasipiktinimo akimis pulsite sakyti, kad negalima vaikų šerti kebabais, bet akimirkai sustokite. Ir tada per mokyklos pietų pertrauką arba po pamokų pravažiuokite bent kelias mokyklas ir šalia jų esančius žemiausio lygio, prasčiausios kokybės kebabų kioskelius. Jie apsėsti įvairaus amžiaus vaikų, kemšančių tas jaunus organizmus žalojančias maistines atliekas.

Jeigu „Wraperia Suppa Kebs“ atsidarytų vietoj tų visų trečiarūšių, atsilikėlių „verslininkėlių“ prižiūrimų kioskelių, kuriems nė kiek nerūpi, kuo jie šeria savo klientus, tų mokyklų moksleiviai pradėtų maitintis daug sveikiau. Netikite?

Užtenka pažiūrėti į mano valgyto „Berlyno reivo“ nuotrauką, kad suprastumėte, kodėl šiuo atveju esu nusiteikęs taip geranoriškai. Ridikėliai kebabe? Keptos šviežios morkos kebabe? Gražgarstės, fetos sūris kebabe? Kur jūs tai matėte? Čia kažkokia alternatyvi realybė?

Kebabe – labai neblogos kokybės kebabų mėsa, kurią tiekėjai tiekia tik keliems išskirtiniams taškams Lietuvoje (todėl, kad visi kiti perka pigiausią šlamštą). Tai labai aiškiai pasijaučia atkandus pirmą kąsnį – skonio receptorius pasiekia ne tas baisus, kartais šleikštulį sukeliantis vėmalinio kebabo skonis, kurio bjaurumą paslepia tik didelis padažo kiekis. Ne, receptorius čia pasiekia tikros mėsos, skanaus riebalo skonis, lyg būtum kokį jautienos mėsgalį pasikepęs keptuvėje ir kirstum kartu su pačirškinta šonine ir šviežiomis daržovėmis.

Bulvytės čia patiekiamos kartu su valgymo lazdelėmis. Deja, eksperimentas nėra vykęs, nes valgyti bulvytes lazdelėmis yra nepatogu ir netgi panašu į tokią pačią nuodėmę, kaip valgyti burgerius bei picas peiliu ir šakute. Pirštais daug patogiau.

Kebabinės man asocijuojasi su pusžalėmis, savo garuose permirkusiomis, purvinoje folijoje įvyniotomis bulvytėmis, kurių nebenori tik paragavęs. Šioje kebabinėje bulvytes gauni lyg tiesiai iš „McDonald's“, įpakuotas gražiame popieriuje, o grietinės ir pomidorų pastos padažas viską subtiliai užbaigia. Suvalgiau iki paskutinio gabalėlio.

Vis dėlto ėjau ten ne vien pavalgyti, nes įdomiausia buvo paklausti „Ką gi jūs rūkote?“. Kuo svaiginatės, kad sukuriate tokius tekstus ir sugalvojate tokias nesąmones, kaip kebabines, kuriose nepageidaujami marozai su treningais. Kurie, iš esmės, yra pagrindinis kebabinių kontingentas. Kas jums galvoje, jei reklamuojatės šūkiais „Ate ate, tašyte per petį“ ir nesutinkate įsileisti žmonių, vartojančių rusiškus keiksmažodžius?

Pasirodo, savininkas nejuokavo. Džiaugsmingai papasakojo, kad dėl idėjos komiškumo net norėjo nusamdyti apsauginį, kuris visokių visuomenės padugnių tiesiog neįleistų. Bet apsauga kainuoja nepigiai, taigi reiktų branginti ir taip nepigius kebabus. O jie tikrai brangesni. Čia sumokėsite keliais eurais brangiau nei kokiame aptrintame kebabų kioskelyje. Nors, mano kuklia nuomone, tai net per mažas antkainis už tai, ką gauni – kardinaliai skirtingą kokybę ir normalaus greito maisto patiekalą.

Už klasikinį kebabą čia sumokėsite nuo 3,8 iki 4,8 Eur. Vegetariškas kainuos tiek pat. Už skanųjį „Berlyno reivą“ – nuo 4,7 iki 5,7 Eur. O jei imsite rinkinį su bulvytėmis ir gėrimu – visa tai atsieis nuo 6 iki beveik 10 Eur. Brangu? Jei lyginsi su kitomis skylėmis – kai kada netgi dvigubai. Bet lyginti tikrai neverta.

Tiesa, kebabinė siūlo ir išskirtinį patiekalą – kebabą iš krokodilienos, trumų padažo ir valgomo aukso. „Tik“ už 29 eurus. Kažin, ar toks gudrus viešųjų ryšių veiksmas užtikrins žinomumo sklaidą, nes idėja šiek tiek perspausta. Bet nemeluosiu, krokodilienos paragauti vis tiek norisi.

Užsakant kebabą, galima pasirinkti du aštrumo tipus – Bieber ir Rembo. Šitas juokelis net man patiko.

Manau, kad potencialūs vartotojai visa tai įvertins. Laukia sunkus, alinantis, bet gražus darbas – pakeisti kebabo įvaizdį mūsų visuomenėje. Pradedant kokybiškais ingredientais, baigiant šiek tiek juokinga, bet jaunam target’ui priimtina komunikacija. Palinkėsiu nepradėti taupyti ingredientų kokybės sąskaita.

Ieškokite Pašilaičiuose, prie prekybos centro „Pas Juozapą“. Sakė, kad greitu metu ir Šiaurės miestelyje bei Antakalnyje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (154)