Jaunimas nenori vergauti virtuvėje – renkasi kokybišką, bet greitą maistą

Svarbiausia – kaina, o skonį pagerina padažais

Remiantis portalo „The Spoon“ 2017 m. internetine apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 1000 JAV namų ūkių, šiandien jaunesnioji karta (18–29 m.) namuose gamina netgi dažniau nei vyresni asmenys. Tačiau jų ruošiami patiekalai yra itin paprasti, jiems pagaminti užtrunka iki 30 minučių. Be to, jaunimas prioritetą skiria dviem veiksniams – maisto kainai ir skoniui. Tuo metu vyresnioji karta yra linkusi vertinti maistingumą ir sveikumą. Vartojimo tendencijos rodo, kad šiandien Lietuvos gyventojų valgymo įpročiai vis labiau panašėja į amerikiečių. O kaip pastebi žurnalistas ir maisto kritikas A. Užkalnis, šalyje jau retai galima išgirsti jaunuolį sakant: „Man viskas skanu.“

„Taip kalba nebent vyresnės kartos žmonės, kuriems dažnai būdavo svarbiausia nusipirkti maisto, nesvarbu, kokio. Žinoma, girtam – ir ožka panelė, taip ir alkanam – pervirti prastos kokybės sovietiniai makaronai irgi buvo maistas. Iš jaunosios kartos vis rečiau galima išgirsti: „Gal skonis ir nieko, svarbu, kad tik būtų sotu.“ Jie renkasi greitą, skanų ir kokybišką valgį: išsivirė koldūnų, užsidėjo šaukštą majonezo arba kito padažo ir valgo“, – apie jaunuolių mitybos įpročius kalba A. Užkalnis.

„Vartotojų įpročių tyrimai rodo, kad Lietuvoje žmonės maisto gaminimui namuose vidutiniškai skiria apie 45 valandas per mėnesį. Tam, kad pagerintų skonį, ruošdami patiekalus jie 9 iš 10 kartų naudoja įvairius pagardus. Be to, jaunimui patinka pridėti daugiau skonių, todėl ši grupė vartoja daugiausia majonezinio pagrindo padažų“, – komentuoja „Daumantų“ rinkodaros vadovė Karolina Grušauskaitė.

Be to, keičiasi patiekalai, su kuriais vartojamas majonezas. Pasak pašnekovės, anksčiau šis padažas tradiciškai būdavo naudojamas su virtais kiaušiniais, keptais ar virtais mėsos gaminiais ir gaminant salotas. O šiandien jis vis dažniau dedamas gaminant sumuštinius, mėsainius, tortilijas ir grilio patiekalus, taip pat naudojamas maistui marinuoti bei kepant konditerijos gaminius.

Maisto vartojimo madų semiasi iš užsienio

Anot A. Užkalnio, jau praėjo tie laikai, kai žmonės Lietuvoje ateidavo į japonų virtuvės restoraną ir juokdavosi nesupratę, kaip sušiuose gali būti majonezo ir krabų lazdelių. Jo teigimu, šiandien daugelis žino, kad net brangiuose japonų restoranuose Tokijuje ar Osakoje ant kiekvieno stalo yra ne tik sojų padažo, bet ir majonezo.

© Shutterstock

„Legendos apie tai, kaip Prancūzijoje kažką primušė ar išvarė iš restorano, nes jis, neva, paprašė kečupo, tėra legendos arba atsitiktinės nesąmonės. Kečupas, pomidorų ar barbekiu padažas yra genialūs žmonijos išradimai, skonio kapsulė ir džiaugsmas buteliuke, ir jaunoji karta tai žino“, – sako maisto publicistas.

Kaip sako restorano „Drama Burger“ atstovas Jonas Mažintas, laisvai keliaudami po pasaulį žmonės, ypač jaunoji karta, pamato įvairių maisto vartojimo kultūrų, o vėliau ir gimtinėje ieško atitinkamos kokybės. Anot jo, kokybiško aukštesnės klasės mėsainių vartojimo auditorija kasmet plečiasi: gourmet burgerius atranda ne tik „hipsterių“ ratas, bet ir vyresnė karta.

„Vadinami millenialsai su gourmet burgeriai, galima sakyti, augo, tad jie vartojami dažniau ir įvairesnėmis progomis. O vyresnė karta juos tik atranda – su šeima ar draugais burgerių restorane apsilanko savaitgaliais. Žmonės pradėjo suprasti, kuo premium klasės mėsainiai ir jų kokybė skiriasi nuo tiesiog už kampo prabangaus interjero restorane keptos atšildytos vištos krūtinėlės“, – sako J. Mažintas.