Susipažinti su gurmaniškomis istorijomis ar sudalyvauti degustacijose galima apsilankius įvairiuose gastronominiuose renginiuose, kurie organizuojami lapkričio 6-12 dienomis vyksiančios Gastronomijos savaitės metu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Sau patinkantį renginį išsirinks kiekvienas. Organizatoriai ragina suskubti rezervuoti vietas, nes jų sparčiai mažėja.

Pasakyk, ką valgai – pasakysiu, kas esi

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai kviečia į dvi ekskursijas tema „Valdovų virtuvė – nuo kasdienybės iki prabangos“, kurių metu bus galima pažinti Valdovų rūmų virtuvę ir sužinoti, kokią rolę maistas turėjo rūmuose, o kartu ir visuomenėje.

„Supažindinsime su senąja maisto kultūra, kuri siejama su valdovais, tuo pačiu pabandysime paaiškinti, iš kur kilę tokie iki šiol išlikę posakiai, kaip „Pasakyk, ką valgai – pasakysiu, kas esi“, kodėl sakoma, kad vieną maistą reikia duoti draugui, kitą priešui, ir panašiai“, – pasakojo vyresnioji gidė Laura Grybauskaitė.

Daugelis nustebs sužinoję valdovų meniu. „Pavyzdžiui, išlikę įrašai, kad Jogailai vakarienei buvo patiektas 1 jautis, 2 avinai, 60 vištų, 200 kiaušinių, 3 litrai sviesto, 3 litrai grietinės, 4 žąsys, 4 gaidžiai ir taip toliau. Tai buvo tik vieno valdovo vakarienė.

Maistas tuo metu turėjo didelę reikšmę ne tik kaip išgyventi būtinas dalykas, bet ir kaip ryškios socialinės atskirties rodiklis. Perdėtas maisto kiekis labai dažnai buvo susijęs su socialinio statuso demonstravimu“, – pasakoja gidė.

Ekskursijos pabaigoje lankytojų lauks trumpa atrakcija – jiems bus pasiūlyta apžiūrėti ir pauostyti prieskonius ir atspėti, kas tai. Kitaip tariant, L. Grybauskaitės teigimu, lankytojai galės pasitikrinti, ar galėtų dirbti Valdovų rūmų virėjais.

Ekskursijos vyks lapkričio 9 ir 11 dienomis.

Nuo Gurjevo košės iki prezidentinių barščių

Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune lapkričio 9 d. kviečia į pasakojimą-ekskursiją „Nuo Gurjevo košės iki prezidentinių barščių: gastronominės istorijos iš Prezidento rūmų“.

Prezidento rūmų Kaune pastatas jau skaičiuoja daugiau kaip 170 metų. Per tą laiką pasikeitė ne vienas rūmų šeimininkas, tad keitėsi ir gastronominis pasaulis.

XIX a. pab.-XX a. pr. rūmuose reziduojant Kauno gubernatoriams, čia kvepėjo migdolais ir valgytojų liežuviai salo nuo Gurjevo košės. Per pirmąjį pasaulinį karą, pastate įsikūrus vokiečių karininkų valgyklai ir kazino klubui, ant stalo keliaudavo riebesni šniceliai.

Tuo metu 1918–1940 m. rūmuose apsigyvenus prezidentams ir jų šeimoms – gastronominiai rūmų virėjos pasirinkimai buvo nulemti ir pritaikyti jų šeimų skoniams – į patiekalų paletę buvo įtraukti ir paprasti barščiai ar sklindžiai. Tačiau aukštoji virtuvė visu savo skanumu atsiskleisdavo oficialių prezidentinių priėmimų metu, kuomet svečiams siūlytas nuo 5 iki 11 patiekalų meniu.

Gastronominių pasakojimų metu bus galima sužinoti, kas buvo siūloma „faivokliokų“ metu? Kokia produkcija buvo saugoma prezidento gėrimų rūsyje? Kaip pokylio metu reikėjo sužinoti, kokią damą turėsi lydėti prie stalo ir su kuria šoksi pirmą šokį. Kokiomis progomis ant prezidentų stalų buvo serviruojamas paršelis.

Ir dar daugiau įdomių kava, cinamonu ir vanile kvepiančių istorijų lauks visų užsukusių!

Pažintis su bazilijonų virtuve

„Tai bus išskirtinė, vienintelė ir nepakartojama vakarienė“, – kviečia restorano „Ertlio namas“ šefas Tomas Rimvydis.

Lapkričio 6 d. jis kartu su profesoriumi Rimvydu Laužiku rengia rafinuotą vakarienę, apipintą pasakojimais apie bazilijonų įtaką lietuviškai virtuvei. Bazilijonų vienuolynas Vilniuje įsikūrė XVII a.

„Artėja tamsusis, ramusis, susikaupimo metas prieš didžiąsias žiemos šventes – Kristaus gimimą. Degustacijai pasirinkome būtent bazilijonų meniu, nes jame vyrauja pasninko patiekalai.

Bazilijonų virtuvė išties neatrasta, įdomi, išskirtinė. Vakarienės metu bus galima ne tik pasimėgauti patiekalais, paruoštais remiantis istoriniais šaltiniais, pasigėrėti neįprastais, įdomiais skoniais, spalvomis, kvapais, bet ir sužinoti apie bazilijonų palikimą, jų indėlį į lietuvišką virtuvę“, – pasakojo T. Rimvydis.

Pažintis su bazilijonų virtuve laukia ir kitame Gastronomijos savaitės renginyje – edukacijoje, skirtoje Šv. Juozapato metams. Ją rengia A. Laužikienė ir R. Laužikas.

„Lapkričio 8 d. Kulinarijos studijoje gaminsime XVIII amžiaus bazilijonų patiekalą iš vienuolyno pasninko meniu. Tai bus salierų barščiai su „ausytėmis“. Edukacijos metu ne tik kartu gaminsime šį patiekalą, bet papasakosime apie bazilijonų virtuvę ir kasdieninį gyvenimą“, – pasakojo A. Laužikienė.

Kur Vilniuje kvepėjo kava?

Kavos ir istorijos gerbėjus gidė Anželika Laužikienė kviečia į ekskursiją „Kava, kavinės, cukrus ir desertai senajame Vilniuje“. Jos metu ji papasakos, kada ir kur Vilniuje atsirado pirmosios kavinės, kas buvo didžiausias kavos gerbėjas, o kas iš viso jos negalėjo gerti. „Vienas atvejis ypač intriguojantis, nes žinomas Vilniaus universiteto profesorius vos nebuvo nunuodytas kava“, – užsiminė A. Laužikienė.

Vaikštant senamiestį ekskursijos dalyviai galės pamatyti vietas, kur anksčiau buvo pardavinėjama kava ar kuriose buvo įsikūrusios populiariausios kavinės ar cukrainės.

O kokie saldumynai anuo metu buvo patys populiariausi ir gardžiausi? Kiek kainavo kava ir kokie buvo sugalvoti kavos surogatai? „Taigi, pradedant nuo meduolių, bobų ir tortų, nukeliaujame ir į šokolado pasaulį, į garsųjį Bunimovičių „Viktorijos“ fabriką, kurio produkcija 1900 metų Paryžiaus parodoje pelnė aukso medalius. Kas dabar tame pastate? O kur buvo jo firminės parduotuvės? Viską sužinosite atvykę į šią ekskursiją“, – kviečia A. Laužikienė.

Po dvi ekskursijas bus surengta lapkričio 11 ir 12 dienomis.

„Ar buvo Žemaitė aukštaitė?“

„Mėgstu kartoti, kad Panevėžys – tai senas geras ąžuolinis stalas, tačiau užtiestas staltiese, kuriai pakelti ir atskleisti ąžuolo stiprybę ir kerus reikia ypatingų asmenybių ar aplinkybių. Tikimės, kad ši gastronomijos savaitė ir taps akstinu miesto svečiams atvykti ir pamatyti kitokį Panevėžį – industrinę praeitį menantį, kultūrinę epochą įprasminantį ir vystantį įvairias kulinarines idėjas.

Panevėžio mieste „Gastronomijos savaitės“ renginiai taps savotišku palinkėjimu tiek miesto bendruomenei, tiek ir svečiams: „Panevėžy, skanaus!“. Na, o mes su komanda irgi prisidėsime prie miesto žinomumo garsinimo ir tapsime nuoširdžiais istorijos pasakotojais gurmaniškajai auditorijai. Juolab, kad šie 2023– tieji metai mūsų kraštui yra ypatingi – Aukštaitijos 700-tasis jubiliejus“, – teigia restorano „Vasaris“ vadovė Miglė Gruzdenė.

Šiame restorane lapkričio 10 dieną 18 val. vyks degustacinė vakarienė „Ar buvo Žemaitė aukštaitė“.

„Tokiu retorišku ir gerąja prasme sarkastišku klausimu kviesime svečius patirti dar vieną atradimo džiaugsmą – istoriją per gastronomiją. Ši degustacinė vakarienė bus moderuojama gerai žinomo šalyje kulinarijos paveldo tyrinėtojo profesoriaus Rimvydo Laužiko. Būtent su juo ir gvildenome visą gastronominį šios vakarienės turinį“, – pasakoja restorano vadovė Miglė.

Vakarienės patiekalai pasakos apie keturias praėjusio šimtmečio asmenybes. Sudarant meniu, teko ilgokai paanalizuoti tiek istorinę literatūrą, tiek žinomų žmonių išlikusias užrašų knygeles archyviniuose fonduose, tiek muziejų šaltinius.

„Visa tai suteikia ypatingo šarmo mūsų dabarčiai, nes tik žinodamas savo šaknis, gali augti ir tradicijoms suteikti modernumo bei vystyti teigiamus pokyčius. Vakaro svečių atradimo džiaugsmui paliekame retorinį, tačiau esminį vakarienės klausimą – ar buvo rašytoja Žemaitė aukštaitė?“ – intriguoja restorano vadovė.

M. Gruzdenė pasidžiaugė, kad degustacine vakariene jau susidomėjo būrys maisto žinovų, žurnalistų, miesto bendruomenės narių. „Laukiami visi, suskubkite rezervuoti staliuką kelionėje į gurmaniškųjų skonių erdvę“, – paragino ji.

Gurmaniška kelionė traukiniu

Prie sparčiai Lietuvoje populiarėjančios „Gastronominės savaitės“ jungiasi ir Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, vadinamas tiesiog Siauruku. Visi šalies bei užsienio gurmanai kviečiami į „Gastronominę kelionę“ Siauruku iš Panevėžio siaurojo geležinkelio stoties į Anykščius, sustojant Surdegio, Troškūnų bei Anykščių stotelėse ir susipažįstant su Lietuvos kulinariniu paveldu.

Kelionėje iš Panevėžys į Anykščius ir atgal keleiviai kviečiami ragauti išskirtinių patiekalų, desertų ir gėrimų Siaurojo geležinkelio Raguvėlės, Surdegio, Troškūnų bei Anykščių stotelėse. Bus galima paragauti tik Aukštaitijos sostinėje kepamo „Čičinsko kepsnio“, užkandžių.

Taip pat laukia pažintis su legendinio režisieriaus Juozo Miltinio, kuris garsėjo gurmanišku skoniu, iš Prancūzijos parsivežta gastronomine patirtimi – Siauruko keleiviai galės pasimėgauti Maestro į Lietuvą atvežtu desertu.

Ragautojų kelionė vyks lapkričio 11 d.

Degustacija Panemunės pilyje

Panemunės pilyje bus galima ne tik pamatyti vyno rūsius, bet ir sudalyvauti vengriško vyno degustacijoje. Kodėl būtent vengriško?

1597 m. Panemunę įsigijo vengrų kilmės pirklys Janušas Eperješas, atvykęs į Lietuvą Stepono Batoro valdymo metais. Tapęs Lietuvos piliečiu, įgijęs bajorystę, jis ėjo Žemaitijos pastalininkio pareigas, vedė bajoraitę Uršulę Gecaitę.

Nugriovus senąją mūrinę pilį, iškilo naujoji, renesansinė. Manoma, kad pilis pradėta statyti 1604 m. pagal olandų kilmės architekto Petro Nonharto – vieno iš garsiausių tuo metu Lietuvoje dirbusių architektų – brėžinius. Pagal jo projektą didžiųjų kunigaikščių užsakymu XVII a. pradžioje buvo rekonstruojami ir Vilniaus Žemutinės pilies rūmai.

Lankytojai kviečiami atrasti senuosius renesansinius pilies vyno rūsius, o kadangi jie statyti vengro, lapkričio 11 d. rengiama vengriško vyno degustacija, kurią ves vyno ekspertė Jūratė Sprindžiūnaitė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt