Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pranešime žiniasklaidai teigia, kad prieskoniai ne tik sužadina apetitą bei tinka įvairiems patiekalams paskaninti, bet ir turi žmogaus organizmui naudingų savybių.
Cinamonas – kontroliuojantiems kūno masės didėjimą
Kai kurie prieskoniai naudojami ne tik maistui skaninti, bet ir padeda virškinimui, šiek tiek malšina skausmą ar uždegimą. „Daugybėje jų randama naudingų eterinių aliejų, kurie pasižymi antivirusiniu, antibakteriniu ar antiuždegiminiu poveikiu. Prieskonių kvapas padeda sužadinti mūsų apetitą bei paruošti virškinimo sistemą maisto virškinimui. Gvazdikėliai ir cinamonas yra išskirtiniai šio sezono prieskoniai, kuriuose gausu eterinių aliejų, tad juos galime naudoti ne tik maistui gardinti, bet ir tiesiog kambaryje pasidėti, kad naudingos medžiagos skleistų nuostabų aromatą“, – sako E. Gavelienė.
Cinamonas turi įtakos ir glikemijos kontrolei, todėl jį rekomenduojama vartoti sergantiems cukriniu diabetu. „Jis, žinoma, nėra vaistas, tačiau gali būti viena iš naudingų, sveikatinančių priemonių. Cinamonu galima ne tik gardinti kepinius, bet ir berti į kavą ar arbatą: prieskonis svarbus ne tik cukriniu diabetu sergantiems, bet ir kūno masės didėjimą kontroliuojantiems žmonėms. Tiesa, prieskoniais piktnaudžiauti nereikėtų. Cinamonas, gvazdikėliai ar kiti prieskoniai turi būti vartojami nedideliais, saikingais kiekiais, kurie leistų paskaninti maistą, maloniais kvapais užpildytų mūsų aplinką, o kartu su jais gautume ir naudingų medžiagų“, – teigia gydytoja dietologė.
Populiariausi žiemos prieskoniai
Pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, žiemos šventėms itin tinkantys prieskoniai įvairiose tautose vartojami šimtus metų, o mus pasiekia iš tolimų egzotiškų kraštų. „Gvazdikėliai atkeliauja iš Madagaskaro ir Brazilijos: aštraus skonio su maloniu vaisių, citrinų ir rausvojo pipiro prieskoniu jie yra sausi, neprasiskleidę visžalio medžio pumpurai. Imbiero šakniastiebio skonis labai priklauso nuo to, kur užaugintas augalas: maltas imbieras, pasižymintis ryškiu citrinos kvapu ir maloniai saldžiu skoniu atvežamas iš Junano provincijos pietvakarių Kinijoje.
Muskato riešutai atvežami iš Grenados ir Indonezijos: juos geriausia pirkti nesmulkintus, o malti tik tada, kai prireikia. Nesmulkintus muskatus galima laikyti labai ilgai, o sumalus jų eteriniai aliejai patenka į orą, todėl greitai prarandamas aštrumas ir aromatas.
Iš Šri Lankos bei Gvatemalos kilęs kardamonas yra vienas brangiausių prieskonių – už jį brangesni tik vanilė ir šafranas. Arabų šalys sunaudoja maždaug 60–80 proc. viso pasaulio kardamono derliaus – ten jis beriamas į kavą. Arabiška kava gaminama iš ką tik paruoštų arabikos pupelių, pagardinus ją šviežiai traiškytomis žaliojo kardamono sėklomis. Šiame šildančiame prieskonyje gausu aštrių, ryškaus skonio ir citrinas bei gėles primenančių aromatų.
Cinamonas – vienas mėgstamiausių lietuvių prieskonių, be jo neapsieina nei obuolių pyragai, nei bandelės. Gal ne visi žino, kad šio prieskonio yra kelios rūšys, kurios skiriasi skoniu. Iš kur beatkeliautų cinamonas, jo kvapą ir skonį nulemia šio prieskonio aliejinėje dalyje esantis cinamaldehidas: būtent ši medžiaga yra atsakinga už didžiąją dalį teigiamų cinamono savybių. Cinamono lazdelės tinka gardinti šiltiems gėrimams, jos gali būti naudojama kelis kartus. Po panaudojimo jas reikia nuplauti, išdžiovinti ir laikyti orui nepralaidžiame maišelyje.
Duonai puikiai tiks ir ruduojantys bananai
Jei namuose kartais lieka pernokusių, ruduoti pradėjusių bananų – neskubėkite jų išmesti, nes tokie vaisiai puikiai tiks gardžiai ir maistingai bananų duonai. Be to, pasak dr. Editos Gavelienės, bananai – itin maistingas produktas: „Juose nėra riebalų, tai – kompleksinių angliavandenių, užtikrinančių energiją ilgesnį laiką, šaltinis. Bananuose taip pat gausu įvairių maistinių medžiagų – vitamino C ir B6, vandenyje tirpių skaidulų, mineralų: magnio, kalio, mangano.“
Tiesa, bananų maistinė vertė priklauso ir nuo jų prinokimo laipsnio – žalesniuose bananuose yra daugiau skaidulų, o ruduoti pradėjusiuose – daugiau cukraus. „Kalbant iš gydytojo dietologo pozicijos, sveikatai palankiausi bananai yra kiek žalsvos spalvos, ant savo žievės dar neturintys rudų dėmelių. Tokie bananai yra turtingi gerosiomis skaidulomis, o jų glikeminis indeksas nėra aukštas. Tuo tarpu pernokusius bananus, dėl didesnio glikeminio indekso, atsargiau turėtų vartoti tie žmonės, kuriems nuolat reikia stebėti cukraus kiekį kraujyje“, – primena E. Gavelienė.
Gydytoja dietologė priduria, kad bananus geriausia valgyti pirmoje dienos pusėje ar prieš treniruotę, nes tai kaloringas ir daug energijos žmogaus organizmui suteikiantis vaisius: „Bananai turtingi angliavandeniais, todėl juos geriausia valgyti toje dienos pusėje, kai esame aktyvūs – sportuojame, dirbame ar užsiimame kita, energijos reikalaujančia veikla.“
Kulinarijos technologė Lina Barčaitė siūlo išsikepti bananų duonos – šilta ir kvapni ji patiks visiems šeimos nariams.
Bananų duona
Reikės:
Dviejų gerai sunokusių bananų – bananai;
90 ml pieno – pienas;
60 g sviesto arba margarino – sviestas;
350-500 g miltų – kvietiniai miltai;
60 g cukraus;
0,5 šaukštelio druskos;
2 vnt. kiaušinių;
2 šaukštelių sausų mielių;
Maltų prieskonių: cinamono, muskato, kardamono, gvazdikėlių – pagal skonį.
Gaminimo eiga:
* Sutrinkite bananus iki vientisos masės.
* Pašildykite pieną, sviestą ir cukrų, ataušinkite iki 37 C temperatūros.
* Miltus sumaišykite su mielėmis ir prieskoniais, supilkite pieno mišinį, sudėkite trintą bananą, įmuškite kiaušinį.
* Suminkykite tešlą, dėkite ją į miltais pabarstytą skardą, pridenkite ir palikite 30-40 minučių pakilti.
* Kai tešla pakils, aptepkite ją plaktu kiaušiniu ir dėkite į 190 C temperatūros orkaitę kepti 35-40 minučių.
* Iškepusią duoną atvėsinkite ant grotelių.
Skanaus!
