Kaip jūs vartojate medų ir dedate jį į karštą ar jau pravėsusią arbatą? Dietologė vienareikšmiška – kaitinamo medaus vitaminai ir gerosios dalys gali tiesiog suirti.
Nuskambėjo ir klausimas, kuo gi cukrus skiriasi nuo medaus? „Cukraus pagrindinė sudedamoji dalis yra sacharozė – tai gliukozė ir fruktozė, kas yra ir medaus pagrindinės sudedamosios dalys. Taip, medus turi ir gerų savybių, bet sveikatai palankių medžiagų visgi yra labai labai nedaug“, – nustebina gydytoja.
Nors D. Pipiraitė-Lazarevičienė nesako, kad reikėtų visiškai atsisakyti medaus, tačiau reikia turėti omenyje, kad medus – tai tiesiog maisto produktas, o ne vaistas, tad nereikėtų tikėtis kažkokių ypatingų gydomųjų savybių: „Visgi meduje yra šiek tiek vandenilio peroksido, štai dėl to mes medaus dedame į arbatą – jis gali apraminti gerklės skausmus.“
Teigiama, kad tamsesniame meduje yra daugiau biologiškai teigiamų medžiagų žmogaus organizmui: „Pavyzdžiui, pavartojus grikių medaus, kraujyje nustatomas antioksidantų kiekio padidėjimas.“ Nors medaus vertė ir priklauso nuo augalų, iš kurių jis yra surenkamas, visgi didžiąją dalį šio bičių produktų sudaro monosacharidai.
Štai kiti bičių produktai, tokie kaip bičių pikis (propolis) ar pienelis, yra kur kas naudingesni nei medus. Pačios bitės pikį naudoja korių dezinfekavimui ir plyšelių užglaistymui: „Nepatvirtintais duomenimis, bičių pikiui priskiriama labai daug naudingų savybių – tiek antbakterinės, tiek antinavikinės, priešuždegiminės ir netgi priešdiabetinės. O bičių pienelį kai kas net vadina naudingųjų medžiagų bomba ar supermaistu.“
