Apie panevėžietės namie kepamą duoną sklinda legendos – jos prašo ne tik namiškiai, bet ir draugai

Naminę duoną jau 9 metus kepanti panevėžietė Sandra Puluikienė teigia, kad duona negali nepavykti, jei ji gaminama iš kokybiškų produktų, o svarbiausias ingredientas naminei duonai yra meilė. „Duoną kepti reikia bent kas 3 savaites, kad raugas išliktų „gyvas“. Bet aš kepu dažniau – tai priklauso nuo valgytojų apetito arba laukiamų svečių. Mano duoną labai mėgsta draugai,“ – šypsosi Sandra.

Duonos kepimo procese svarbiausia yra raugas, geras išminkymas ir geras pakildinimas. O visa kita yra skonio reikalas.

„Jei norisi išbandyti namie kepti duoną, reikia paprašyti jau kepančiojo raugo. Tik sakoma, kad raugo dalinti bet kam negalima – išeis duonelė iš namų (suges raugas, pradės nebekilti ir pan). Tad naujoji šeimininkė privalo jį saugoti ir imti ne vienkartiniam kepimui, o nuolat kepti, taip atšviežinant raugą, ir jokiu būdu nusibodus jo neišmesti,“ – pastebėjimais Delfi Maistas skaitytojams dalijasi šeimininkė.

Moters manymu, jei turite raugo, atėjusio iš gerų namų, arba patys jo pasigaminote, – visa kita tikrai pavyks. Tada belieka rasti tinkamą sau skonį ir tinkamą orkaitės temperatūrą kepimui, o geriausia duoną kepti krosnyje.

Namie gamintas maistas visada yra skanesnis nei kavinėse ar iš parduotuvių, įsitikinusi Sandra. Namuose galima pasigaminti taip, kaip širdis geidžia, įdėti meilės į ruošiamą patiekalą. Sandros manymu, namuose pasigaminti galime viską – nuo šonkauliukų iki Napoleono torto. Viskas priklauso nuo ūpo, noro ir laiko.

„Kai vaikai dar buvo maži, mėgdavo saldumynus, dažnai kepdavau saldžius pyragus. Netgi turėjome tradiciją penktadieniais darželio draugus vaišinti pyragais,“ – juokiasi virtuvėje sukinėtis mėgstanti panevėžietė.

Na o kepant duoną namuose viena didžiausių klaidų yra per didelis miltų kiekis. Tešla neturi būti labai tiršta. „Duonos skonis priklauso nuo to, kaip greitai tešlai leidžiame iškilti. Aukštesnėje temperatūroje mielės yra aktyvesnės, bet duona bus skanesnė, jei mielės kils žemesnėje. Taip pat svarbu prieš dedant duoną kepti paviršiuje padaryti keletą įpjovimų – tai leis išvengti po duonos pluta susidarančių oro ertmių,“ – pataria.

Sandros naminės duonos receptas

Naminei duonai reikės:

250 g ruginių miltų
750 g kvietinių miltų
100 g avižinių dribsnių
200 g cukraus
2,5 a.š. druskos
Po saują sėlenų, kmynų, linų sėmenų, saulėgrąžų, moliūgų sėklų, sezamo, kanapių, chia ar kitokių mėgiamų sėklų.
Raugas (pasilikta dalis iš ankstesnio kepimo) ~ 200 g
Šiltas vanduo ~ 1,5 ltr.

Gaminame:

1. Visus produktus gerai sumaišyti. Įdėti kambario temperatūros raugą. Sandra rekomenduoja maišymui skirti laiko – duona bus puresnė, kvapnesnė ir, žinoma, gardesnė. Tešla turėtų būti tiršta, bet dar ne minkoma, o kabinama šaukštu, todėl vandens kiekį pila pagal pajautimą.

2. Būtina nepamirškite atsidėti apie 200 g raugo kitam kartui!

3. Tada tešlą deda į aliejumi, o geriausia – taukais, išteptas formas, uždengia maistine plėvele, tuomet – šiltu apklotu ir palieka šiltai išrūgti, pakilti.

4. Kai duona pakils, kai formos prisipildys (maždaug po 6 val.), galima dėti kepti. Jei norisi rūgštesnės duonos, galima kildinti iki 11 val.

„Beje, duonos rūgštumas, o ir sveikumas priklauso nuo miltų proporcijų – kuo rugių daugiau, tuo sveikiau. Proprcijas galima keisti. Manau, kad visiškai be ruginių miltų nepavyktų, nes tai yra pagrindinis rūgimo komponentas. Mūsų skoniui receptūroje nurodytos proporcijos yra mėgstamiausios,“ – sako Sandra.

5. Pakilusią duonelę ji deda į šaltą orkaitę. Kol ši įkaista iki 200^o C temperatūros, tešla ramiai įšyla. Sandra kepa apie 1 val. 45 min. Tačiau čia, sako, jau priklauso nuo orkaitės – reikia atrasti tinkamą laiką.

Ir pabaigai priduria: duoną kepa daug šeimininkių, tačiau kiekvienos ji vis kitokia – šviesesnė ar tamsesnė, saldesnė, o gal natūralesnė, su daugiau sėklų, o gal riešutų ir džiovintų vaisių. Belieka rasti savo receptą ir mėgautis. Skanaus!