Tie paprasti faktai, kad laisvoje šalyje kas kaip nori, taip ir vadina, ir tai, kad „McDonald’s“ yra žymiai arčiau restorano negu visokie sovietiniai „restoranai“ kaip „Erfurtas“ ir „Bočiai“, kažkaip praslydo pro žmonių suvokimo filtrą.
Vėliau, kai maisto ir įstaigų įvairovė plėtėsi, žmonės rado naujų priežasčių piktintis. Sriubos restoranas? Dar ko. Sriubą pas babą namie valgome. Dešrainių restoranas? Na, atsiprašau. Ką dar sugalvosite? O kaip dėl lakštinių (pastos) resrtorano? Visi makaronus valgo namie ir turi valgyti namie: užvirinai puodą vandens, supylei, išvirei tris kartus ilgiau, nei buvo ant pakelio parašyta, ir turi maistingos ir sočios pliurzės, ant kurios dar gali užsitarkuoti fermentinio „Aitvarų“ sūrio. Jūs dar koldūnų restoraną padarykit, kaip jums negėda, verslininkai jūs. Atsiradusios picerijos šiek tiek apramino aistras, gal dėl to, kad jų nevadino „picų restoranais“ ir nesiutino žmonių, o juk būtų galėję. Picerijose dažniausiai lankytojus siutindavo kitaip – valgiaraščiais ant septyniasdešimties lapų, padavėjomis, kurios visos dirba pirmą dieną, ir šefais, kurie dažniausiai dirbo paskutinę dieną toje įstaigoje, ir tai jautėsi.
Todėl, manau, daugeliui žmonių šventą įniršį turėjo sukelti vaflių restoranas, atsidaręs Vilniuje, arba bent jau man taip atrodė. Kaip jie drįsta, argi vafliai yra maistas?
Mano kartai vafliai buvo tam tikro kulto reikalas: Estijoje (man atrodo) gamino vieninteles sovietines buitines elektrines vaflines, jos buvo sunkios, kaip kalvio priekalas, sunkiai valomos, bet užmaišius tešlos galima buvo jų pagalba prikepti vaflių per kelias valandas tiek, kad paskui juos visi valgydavo savaitę, kol atsibosdavo. Tiesa, jie būdavo gardūs tik tol, kol švieži. Mano tėvai buvo sugalvoję nesaldžius vaflius su druska ir kmynais, ir tie man baisiai patikdavo. Dabar rašydamas net užsimaniau, reikės, grįžus į Lietuvą, išsikepti.
Atvykus į „Vaflių namus“, mane nustebino trys dalykai. Pirmiausia – rezervuotas staliukas su mano vardu (galite matyti nuotraukoje), ir tai, kad restoranas buvo pilnas žmonių (daugiausia šeimos – nė vienos poros, atėjusios romantiškos vakarienės, ten nebuvo), ir tai, kad valgiaraštyje vafliai nebuvo vien deserto patiekalas, o buvo daug vaflių, kaip čia pasakius, normaliam, pagrindinio patiekalo pavalgymui. Niekas iš atėjusiųjų nesipiktino.
Antra vertus, kas čia nuostabaus? Jei lietuviai gali viską valgyti su bulvėmis, ir net jei yra bulviniai vėdarai, tai šalia jų gali įsidėti virtų bulvių ir bulvyčių fri su bulvių koše, tai kodėl negalėtų kiekvienas patiekalas būti su vafliais? Gali.
Atėjome keturiese (čekyje tik dviejų žmonių maistas, nes draugai mokėjo patys už save, sakė, nereikia mums, Užkalni, tavo pinigų, ir nieko mums iš tavęs nereikia), todėl išbandėme gerokai visko. Man labai patiko vafliai su marškinėliuose virtu kiaušiniu (nuotraukoje matyti tobulas trynys) ir šoninė (7,50 EUR), bet man šiaip viskas patinka, kas su kiaušiniu ir šonine. Aš turbūt galėčiau valgyti net ir garintus rabarbarus arba ropę, jeigu greta būtų pakankamai kiaušinių ir šoninės. Nėra nė vieno patiekalo, kurį sugadintų kiaušinis ir šoninė.
Su plėšyta kiauliena (7 EUR) – irgi labai gerai, bet šiaip plėšyta kiauliena yra gerai. Irgi nė vieno patiekalo dar nesugadino. Aš dabar įsivaizdavau vestuvinio torto gabalą su cukraus glaistu ir šalia daug plėšytos kiaulienos su barbekiu padažu, ir pagalvojau, kad visai norėčiau pabandyti, jei jūs nieko prieš. Ne, kalbant rimtai, ir tas patiekalas buvo vykęs.
Draugai dar valgė vaflius su mangų padažu, irgi galėčiau rekomenduoti. Kaip patys vafliai? Meluočiau, jei sakyčiau, kad išskirtiniai. Tai nebuvo geriausi vafliai pasaulyje, tai buvo normalūs vafliai, ir galbūt aš tikėčiausi labai ypatingos tešlos arba neregėto purumo, bet tai buvo konvenciniai, dorai padaryti, vidutiniški vafliai su labai gerais priedais. Ir jie turi didelį alaus pasirinkimą (nežinau, seniai nebuvau Lietuvoje, gal jau ir nebeturi, gal jiems uždraudė, bet tikiuosi, kad turi). Mes su draugais turėjome tikrai smagų laiką ir aš norėčiau ateiti dar to vaflio su marškinėliuose virtu kiaušiniu ir šonine, prie kurio užsisakyčiau papildomai šoninės.
Už dviejų žmonių valgius ir gėrimus sumokėjome 39.10 EUR ir arbatpinigius. Keturios žąsys iš penkių. Tai ne revoliucija, tai tiesiog smagus vaflių restoranas.
Vaflių namai, Verkių g. 29, Šeimos aikštė 3, Vilnius. Tel. +370 655 14785. Facebook profilis.
Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – nuo 10:00 iki 21:00, penktadieniais ir šeštadieniais – nuo 10:00 iki 22:00, sekmadieniais – nuo 10:00 iki 20:00
