Receptai gula į segtuvus

Socialiniuose tinkluose puslapius „Receptų kolekcionierė“ pildanti Karina Požienė, kiek atmena, maisto gamyba domėjosi nuo pat vaikystės. Tėvų namuose visada būdavo šilto sveiko maisto. „Pati gaminti pradėjau nuo 12-os metų – mama turėjo kantrybės leisti man tai daryti ir mokytis. Gamindavau pagal receptus, kuriuos išsikirpdavau iš mamos žurnalų, išsiplėšdavau iš močiutės kalendorių. Vėliau jau ir pati pirkdavau žurnalus, kuriuose, žinojau, rasiu receptų“, – pasakoja iš Klaipėdos kilusi Karina.

Prasidėjus tinklaraščių erai įdomių ir naudingų receptų ieškodavo tenai. Atsimena, kad vienu metu sekė naujienas maždaug 200 puslapių, o įdomiausius atsispausdindavo ir sekdavo į segtuvus. „Tebeturiu juos iki šiol – į Vokietiją esu atsivežusi keturis storus segtuvus“, – pasakoja.

Iki šiolei moteris kolekcionuoja ir kulinarinius žurnalus – deda juos pagal mėnesius, kad bet kada galėtų rasti tam sezonui tinkamų receptų.

„Draugės žinojo, kad mėgstu gaminti, ir kai artėdavo kokia šeimos šventė ar laukdavo svečių, nuolat man rašydavo klausdamos, kokius receptus galėčiau parekomenduoti. Ilgainiui ir pati pajaučiau, kad kai kurie geri išbandyti receptai pasimiršta, tad nutariau juos talpinti ten, kur galėtų visi pasižiūrėti. Taip ir gimė „Receptų kolekcionierės“ puslapiai“, – grįžta Karina prie tinklaraščio ištakų. Šiandien Instagrame ji turi per 25 tūkstančius sekėjų.

Paklausta, kokiam valgytojui skirti jos receptai – visavalgiui, mėsos mėgėjui ar veganiškos virtuvės šalininkui – Karina atsako: „Mano visi patiekalai yra labai paprasti ir greitai pagaminami, tačiau skanūs – mes visi šeimoje mėgstame labai gardžiai pavalgyti. Kasdienai skirtuose receptuose naudoju produktus, kuriuos galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje.“

Prie puodų virtuvėje pamažu stoja ir Karinos vaikai. „Žinote, paaugliai prisižiūri TikToko, kur pilna modernesnių receptų ir nori išbandyti – tad visi kartu ir bandome paruošti“, – pasakoja trijų vaikų mama.

Konservuotas maistas – itin populiarus

Ne vienerius metus Vokietijoje gyvenanti Karina pastebi, kad šios virtuvė nelabai skiriasi nuo lietuviškos: vokiški patiekalai yra sotūs, ne pernelyg riebūs, dominuoja bulvės, daržovės ir mėsa. Tad lietuvių šeimoje gana dažnai gaminami ne tik lietuviški, bet ir vokiški patiekalai: į picą panašus patiekalas plonu traškiu padu, ant kurio dedama grietinė su šoninės kubeliais ir svogūnais (skirtingai nei ruošiant picą čia nėra sūrio), vaikų pusryčiams labai mėgstamas plėšytas blynas, kurį Karina palygina su saldžiu omletu. Dar vienas vokiškos virtuvės patiekalas, kuris prigijo lietuvių šeimoje, – bulviniai blynai.

„Tik jie čia valgomi su obuoliene – vaikai tokius ir mėgsta. Mes su vyru bulvinius blynus valgome su grietine ir spirgučiais“, – pasakoja.

Karina pastebi, kad vokiečiai per pusryčius labiau renkasi saldžius patiekalus: bandeles su džemu, dribsnius su pienu ar jogurtu. Pietums mėgsta valgyti troškinius – čia itin populiarūs vieno puodo patiekalai, mėsos gaminiai, dešros. Pagrindinis valgymas – vakarienės metu, kai tiekiamas sotesnis maistas. Vokiečiai kaip kulinarai, moters vertinimu, yra dviejų tipų: mėgstantys gaminti naminį maistą arba ruošiantys jį iš pusfabrikačių, konservų. Pastarieji, beje, labai populiarūs ir jų pasirinkimas itin didelis.

Šviežiai iškeptų tortų nerasi

Vokiečiai labai mėgsta kepyklėles, kuriose netrūksta bandelių ir pyragų. Kepyklėlėse dažna šeima perka bandeles, kurias tradiciškai valgo savaitgalio pusryčiams, ir pyrago, jei laukia svečių. Sekmadieniais Vokietijoje maisto parduotuvės nedirba, o kepyklėlių durys atvertos iki pietų – būna, ir eilės susidaro. Įdomu tai, kad tik kepyklėlėje galima aptikti šviežiai keptą tortą – tik čia jie parduodami ne po visą kepinį, kaip esame įpratę, o gabaliukais. Prekybos centruose šviežių tortų nėra – tik šaldyti. Ir jie, pasak Karinos, visur vienodi ir labai saldūs.

„Jei vokiečiai pasikviečia į svečius, vaišina pyragu. Lietuvoje, jei esi kviečiamas į svečius, rasi vaišėmis nukrautą stalą. O vokiečiai atvykusiam svečiui pasiūlys pyrago, na dar gal kavos. Iš pradžių man tai buvo labai keista, bet dabar jau nebesistebiu – tiesiog jie nėra tokie svetingi kaip mes“, – pasakoja moteris.

Nors pati nei saldumynų, nei miltinių patiekalų nevalgo, Karina gana dažnai šeimą lepina pyragais, keksiukais, pyragaičiais ar blynais. „Gamindama pagal naują receptą paragauju, kad žinočiau, koks tai skonis, tačiau šiaip daug geriau jaučiuosi be cukraus ir be miltų, tad jų mano valgiaraštyje ir nebūna“, – šypteli.

O prakalbus apie produktus, lietuvė sako Vokietijoje labai pasigendanti varškės, jos sūrio, kastinio, taip pat lietuviškų rūkytų mėsos gaminių – tokių ten nėra. Tačiau Vokietijos parduotuvėse – kur kas anksčiau nei Lietuvoje – pastebimos maisto gaminių naujienos ir Karina mėgsta jas apžvelgti tinklaraštyje, pvz., „Raffaelo“ ledus ir šokoladą, kokosinius „Toffee“ saldainius ir kt. Beje, moters pastebėjimu, net ne visos šios naujienos pasiekia Lietuvą.

Plėšytas blynas – tarp mėgiamiausių šeimos patiekalų

O su Delfi Maistas skaitytojais Karina dalijasi dviem receptais iš vokiškos virtuvės – šiuos patiekalus lietuviai itin pamėgo.

Kaiserschmarrn – šeimos pamėgtas blynų receptas

Kaiserschmarrn – Vokietijoje populiarus tradiciniu austriškos virtuvės patiekalu. Tai plėšytas blynas, kurį pusryčiams yra pamėgę Karinos vaikai: šis receptas nugulęs į šeimos mėgiamų patiekalų sąrašą.


4 porcijoms reikės:

6 kiaušinių
50 g cukraus
50 g minkšto sviesto
žiupsnelio druskos
250 ml pieno
250 g miltų
1/2 - 1 a.š. citrinos žievelės
saujos razinų (pas mane be jų)
2 v. š. sviesto
2 v. š. aliejaus
2 v. š. cukraus pudros

Gaminimas

1. Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų. Baltymus išplakti iki standžių putų. Kiaušinio trynius, cukrų, sviestą, druską, pieną ir miltus sudėti į dubenį ir išplakti iki vientisos masės. Įmaišyti razinas ir baltymus.

2. Įkaitinti keptuvę, joje išlydyti po 1 šaukštą sviesto ir aliejaus. Supilti pusę tešlos ir kepti, kol apačia švelniai paruduos. Apversti, leisti šiek tiek sutvirtėti apačiai ir su šakute pačioj keptuvėj gautą blyną suplėšyti į gabaliukus. Maišant juos dar šiek tiek pakepint. Likusią tešlą iškepti lygiai taip pat.

3. Prieš pateikiant gausiai apibarstyti cukraus pudra.

Datulių užtepėlė

„Mano vaikai galėtų ją valgyti šaukštais! Vokietijoje gana populiari datulių užtepėlė labai patinka ir mano sekėjams lietuviams, daug kas ją išbandė ir sulaukiau daugybės nuostabių atsiliepimų. Net jei ir nemėgstate datulių ar kario, labai labai rekomenduoju išbandyti. Dieviškai skanu!“ – sako Karina.

Reikės:

150 g datulių (be kauliukų)
1 česnako skiltelė
300 g tepamo varškės sūrelio
200 g riebios grietinės
2 a. š. kario
žiupsnelis druskos ir piprų

Gaminimas:

Visus produktus sudėti į maisto smulkintuvą ir sumalti. VISKAS!

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją