Aš skaitau komentarus ir kartais į juos sureaguoju, ką ištikimesnis skaitytojas jau spėjo pastebėt. Tai va, sykį kažkas išreiškė pageidavimą daugiau sužinot apie miltus, o kad jau kepam bandeles, tai puiki proga apie visas tas raideles ir skaičiukus pakalbėt bei paskui naudingai tą informaciją pritaikyt, tiesa?

Skaičius ant miltų pakuotės (paprastų kvietinių miltų atveju svyruojantis nuo 405 iki 1600) reiškia, kad tiek miligramų pelenų buvo gauta sudeginus 100 g miltų 900 laipsnių karštyje (ir sugalvok tu man taip!). Kuo skaičius mažesnis, tuo miltai baltesni. O kuo arčiau abėcėlės pradžios raidė šalia skaičiaus, tuo miltuose daugiau glitimo – baltymo, kurio dėka tešla esti mažiau lipni, miltai geriau brinksta ir kepinys būna puresnis. Taigi, išvada viena: kuo skaičius mažesnis ir raidė arčiau abėcėlės pradžios, tuo miltai aukštesnės rūšies.

Ar „aukštesnės rūšies“ reiškia, kad geresni? Priklausomai nuo to, kas kepama. Biskvitams, keksams, sluoksniuotai tešlai ir makaronams geriausiai tinka pačios aukščiausios rūšies miltai, t.y., pažymėti skaičiumi 405. Trapios tešlos kepiniams, pyragams, sausainiams galima drąsiai naudot 550C ar 550D tipo miltus. Jie puikiai tiks ir bandelėms, batonams, picoms, blynams. Tačiau jeigu šitiems naudojami 812C ar 812D – irgi viskas pavyksta.

Dar jie tinka duonai. O jei norima tamsesnės duonos – reikėtų pasidairyt pakelio su 1050 ar net 1600. Kuo didesnis skaičius, tuo daugiau luobelės miltuose primalta (iš čia ir tamsumas), o ten, kur luobelės, kaip žinia, ir skaidulinės medžiagos, todėl tokie miltai turėtų būt mėgstami sveikuolių. Jeigu į jūsų rankas pakliuvo mažai glitimo turintys miltai, pvz. 812E, tai prikepsit nuostabių vaflių!

Šitiek žinių, manau, turėtų pakakt. Nebent keliat sau baisiai didelius reikalavimus virtuvėje, bet tuomet, manau, kur kas racionaliau būtų skaityti kulinarinius žinynus, o ne DELFI straipsnius. Žodžiu, tikiuosi, kad informacijos poreikį patenkinau ir leidau suprasti, jog visokie pageidavimai, norai, idėjos bei pasiūlymai – dalykai laukiami ir sveikintini.

O dabar – apie bandeles.

***

Šita tešla yra labai. Tiesiog labai. O smagiausia tai, kad jokių kildinimų anei minkymų iki pirštų skausmo. Traškus viršus, purus ir minkštas vidus, rytojaus dieną, jei tik neleidžiama džiūt, - irgi. Glaisto galima ir negamint, bet jeigu jau siūlau, tai, žinokit, šį tą reiškia.

Varškės tešlos cinamoninės bandelės

12 bandelių arba 24-26 cm skersmens pyragui susirandam:

Tešlai:

50 g sviesto
150 g grūdėtos varškės
100 g grietinės
60 g cukraus
šaukštelį vanilinio cukraus
2 stiklines miltų + kočiojimui
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos

Įdarui:

25 g sviesto
3 šaukštus cukraus
1,5 šaukštelio cinamono

Glajui:

100 g cukraus pudros
šaukštelį vanilinio cukraus
2-3 šaukštus pieno

Procesas:

Pirmiausia pasiruošim tešlą. Išlydom sviestą ir paliekam bent penkioms minutėms praaušti. Į dubenį dedam grūdėtą varškę, grietinę, cukrų, vanilinį cukrų, supilam sviestą. Išplakam. Jei liko koks vienas kitas varškės gumuliukus – ne pasaulio pabaiga, todėl visai nesinervinam.

Stiklinę miltų sumaišom su kepimo milteliais ir druska. Dedam į tešlą ir išplakam. Suberiam likusius miltus ir porą minučių paminkom. Tešla neturėtų baisiai prie rankų lipt, bet ir kieta jos nepavadinsi.

Įjungiam orkaitę – 200 laipsnių. Išlydom sviestą, skirtą įdarui. Lėkštėj sumaišom cukrų (galima naudoti ir rudąjį) ir cinamoną (dar galima dėti muskato ir saikingai imbiero). Miltais pabarstom stalviršį ir iškočiojam iš tešlos stačiakampį. Maždaug 30 centimetrų pločio ir 35-40 centimetrų pločio. Aptepam jį sviestu, palikdami po kokį centimetrą nuo ilgesnių kraštų. Ten pat išbarstom cukraus ir cinamono mišinį.

Atsargiai, labai nespausdami suvyniojam pagal ilgąją kraštinę į ritinį. Padalijam jį į dvylika lygių dalių. Kepimo formą (geriausia – atidaromu šonu) ištepam sviestu, sudėliojam bandeles palikdami maždaug 5-7 mm tarpelius. Pažiūrėjus į nuotrauką turėtų būti aiškiau, kaip tasai procesas turėtų vykt. Kišam į orkaitę ir kepam maždaug pusvalandį.

Ištraukiam ir leidžiam 10-15 minučių apvėst. Per tą laiką sumaišom cukraus pudrą su vaniliniu cukrumi. Pilam du šaukštus pieno ir išmaišom. Jei masė baisiai tiršta ir labiau primena košę, o ne glajų, įpilam dar šlakelį pieno. Apšlakstom pyragą. Valgom. Skanaus.

***

Tešla paprasta, priedai – dar paprastesni, o rezultatas – tiek vaizdo, tiek skonio prasme – stulbinantis. Baisiai smagus dalykas „bandelę“ nuo tokio kepalėlio atplėšt, o pagamint yra maždaug penkissyk paprasčiau nei gali pasirodyt užmetus akį į gaminimo aprašymo ilgį.

Cinamoninių juostelių pyragas

Tešlai:

~3 stiklinių miltų
pakelio sausų mielių (7 g)
pusės šaukštelio druskos
¼ stiklinės (60-65 g) cukraus
1/3 stiklinės (80 g) pieno
60 g sviesto
¼ stiklinės (60 g) vandens
didelio kiaušinio

Įdarui:

60 g sviesto
2 šaukštelių cinamono
150 g rudojo cukraus

Procesas:

Nedideliam puode pašildom pieną. Maždaug iki būdvardžio „karštas“, tačiau neleidžiam užvirt. Sudedam nedideliais gabalėliais supjaustytą sviestą ir sykiais pamaišydami ištirpdom. Jeigu niekaip nenori tirpt, vadinasi, pienas buvo per šaltas ir derėtų grąžint ant viryklės dar mažumėlę pasišildyt. Pasikartosiu – šiukštu neužvirinam. Kai sviesto gabalėlių nebėr, supilam vandenį, išmaišom ir padedam kur nors netolies, kad praauštų.

Dubeny (aha, lyg šito nepasakius, kas nors pultų tešlą keptuvėje gamint) sumaišom dvi stiklines miltų, mieles, druską ir cukrų. Kai pieno-sviesto-vandens mišinys ataušta iki 30-40 laipsnių, t.y., įkišus pirštą skystin pasidaro nei šilta, nei šalta, supilam viską į miltų mišinį. Ten pat įmušam kiaušinį ir maišom, maišom, maišom. Procesas nėra iš lengvųjų, bet po minutės kitos masę jau visai galima vienalyte vadint.

Padedam šaukštą į šoną ir pilam pusę stiklinės miltų. Minkom. Jei baisiai limpa – po šaukštą vis pridedam dar miltų. Tešla turi būt truputėlį lipni, tačiau didelių problemų nekelt. Žinau, kad baisus dalykas yra tiksliai nenurodyt ingredientų kiekių, bet dar baisiau būtų, jei pradėčiau svert kiaušinius ir sakyt, kad, va, reikės lygiai trisdešimt aštuonių gramų baltymo ir dvidešimt trijų – trynio, tuomet su dviem šimtais septyniolika gramų miltų viskas bus tobula. Gi baisu, ar ne?

Kai tešla jau išminkyta, dedam ją į dubenį, uždengiam rankšluostėliu ir padedam kur nors šiltai kilti, kol padvigubės. Maždaug valandai. Per tą laiką išlydom sviestą ir leidžiam jam praaušt, nes per karštas gali mieles nužudyt. Rudąjį cukrų sumaišom su cinamonu.

Pakilusią tešlą kočiojam ant miltuoto paviršiaus, kol iškočiojam stačiakampį. Jo dydis priklauso nuo to, kokio dydžio kepimo forma. Maniškė buvo 12 centimetrų pločio ir 6 cm aukščio. Matematika paprasta: (plotis – 2 cm)*5 (mano atveju (12-2)*5=50) ir aukštis*5 (6*5=30). Vadinasi, man reikėjo 50x30 cm stačiakampio. Teoriškai. Praktiškai iškočiojam kažką panašaus į tokio dydžio stačiakampį, liguistai neskaičiuojam ir su liniuote tešlos kraštų nematuojam. Kepimo formą ištepam sviestu arba išklojam kepimo popierium.

Tešlos stačiakampį padengiam sviestu ir apibarstom cukraus cinamono mišiniu. Sunaudojam visą nurodytą kiekį. Pasiimam aštrų peilį arba ratuką, skirtą picai pjaustyt, ir padalijam tešlą į penkias daugmaž lygias juostas. Sudedam vieną ant kitos taip, kad niekuo nepadengta pusė gultųsi ant sviestuotos-cukruotos. Dar kartą padalijam į penkias lygias dalis. Žodžiu, dabar turėtumėm turėt penkis penkiasluoksnius stačiakampėlius. Paverčiam šonu ir guldom į kepimo formą vieną šalia kito. Pažvelgus į nuotrauką turėtų pasidaryt aiškiau, jei sykiais nepakankamai smulkiai aprašiau.

Paliekam dar pusvalandžiui pakilt. Per tą laiką įkaitinam orkaitę iki 180 laipsnių. Kepam apie 35-45 minutes, kol viršus dailiai apskrunda. Jei kartais nutiktų taip, kad viršus imtų degt, o vidus dar nebūtų iškepęs, pridengiam folija. Sako, nelabai gerai valgyt dar karštus tokio tipo kepinius, bet... Bala nematė. Skanaus.

***

Kad ir ką pamanysit perskaitę receptą – šitas reikalas vertas kiekvienos sugaištos minutės ir kiekvienos jame gyvenančios kalorijos, todėl abejones sukiškit į spintelę, o tinginį palikit balkone ir pirmyn. Tešla puikiai tinka ir aprašyta recepte aukštėliau, nebūtinai kildinama šaltai.

Beždžionių duona

Tešlai:

stiklinė (250 ml) pieno
¼ stiklinės (60-65 g) cukraus
pakelis (7 g) sausų mielių
50 g sviesto
3 stiklinės miltų
pusė šaukštelio druskos

Apvoliojimui:

100 g sviesto
stiklinė rudojo cukraus
2 šaukšteliai cinamono

Procesas:

Pieną pašildom iki 30-40 laipsnių. Ištirpdom jame cukrų ir mieles, leidžiam 10-15 minučių kur nors šiltai pabūt – mielės turėtų suputot. Šiaip su sausomis tokių žaidimų žaist neverta, jos puikiai veikia į tešlą įmaišytos kartu su miltais, tačiau aš kildindama šaldytuve vis dar bijau rizikuot ir mieles „pažadinu“. Jeigu jūs drąsesni ir patikrinsit, ar iš anksto neaktyvuotos mielės šaltyje vis tiek dauginasi, praneškit, ačiū.

Ištirpdom ir paliekam kiek praaušt sviestą.

Į suputojusias mieles suberiam stiklinę miltų ir druską. Išmaišom. Palengva pildami įmaišom sviestą. Sudedam likusius miltus ir minkom tol, kol tešla nebelimpa prie rankų, tampa elastinga, o kartais girdėti, kaip sproginėja oro pūslės. Maždaug 8-10 minučių šitai užtrunka.

Dedam tešlą į riebalais (aliejumi ar sviestu) išteptą dubenį, uždengiam rankšluostėliu arba maistine plėvele ir dedam į šaldytuvą mažiausiai dešimčiai valandų (tešla ten tinkama vartojimui išstovi iki dviejų parų!).

Valandą iki gaminimo tešlą ištraukiam ir paliekam kambario temperatūroje atšilt.

Ištirpdom sviestą, cukrų sumaišom su cinamonu (primygtinai nerekomenduoju rudojo keisti paprastu). Susirandam apvalią kepimo formą su skyle ir ištepam ją sviestu. Jeigu tokios neturim, imam bet kokią kitą apvalią kepimo formą (pvz. – nuimamu šonu) ir įstatom į jos vidurį kepimo popieriumi apsuktą skardinę su vandeniu (tuščia gali karštį neteisingai paskirstyt ir degint kepinį). Jeigu forma nėra visiškai sandari, rekomenduoju išklot ją kepimo popieriumi, antraip per sujungimus išbėgs karamelė ir paskui teks ilgai bei nuobodžiai šveist orkaitę.

Miltais pabarstom paviršių, ant kurio kočiosim. Tešlą perminkome ir kočėlo pagalba suformuojame iš jos stačiakampį. Dydis čia nelabai svarbus, tiesiog iškočiojus kokią nors taisyklingą keturkampę figūrą paprasčiau tešlą padalint daugmaž lygiomis dalimis. Aštriu peiliu supjaustome stačiakampį į aštuonias juostas, kiekvieną tų juostų – į aštuonias lygias dalis. Iš viso – 64 tešlos gabalėliais.

Kiekvieną jų pavoliojam tarp delnų, šitaip suformuodami kažką panašaus į rutuliuką, merkiam į sviestą ir apvoliojam cukraus-cinamono mišinį. Dėliojam kepimo formoj palikdami vietos išsipūsti (na, tiesiog labai labai glaudžiai nesudėliokit ir viskas bus puiku).

Uždengiam rankšluostėliu ir paliekam šiltai pusvalandžiui. Įkaitinam orkaitę iki 180 laipsnių ir kepam 35-45 minutes. Ištraukę iš orkaitės leidžiam 5-8 minutes pastovėt, o po to išverčiam į lėkštę. Čia labai ilgai delsti nereikėtų, mat paskui karamelė ims stingti ir gali kilti problemų iš formos iškrapštant. Skanaus.

Nepaslyskit!

Inga.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)