Pirmiausia, užsukančių lankytojų dėmesį atkreipia čia pat lauke esantis šiltnamis ir sodas. Čia auga tai, ką užsako virtuvės šefas. O pačiu sodu rūpinasi gėlininkė, kuri laisto, ravi, sėja, sodina, karpo ir genėja. Juk šalia restorano esantį sodą reikia prižiūrėti kiekvieną dieną.
Gražiais ornamentais išdėlioti darže auga bazilikai, čiobreliai, petražolės, šparaginės pupelės. Šiltnamyje galima aptikti agurkų ir pomidorų. O štai moliūgų derlius – čia ypatingai geras. Pernai darže užaugo apie 400 kilogramų moliūgų. Taip pat sode auga šilauogės, braškės, avietės, gervuogės. Vaisius duoda obelys ir kriaušės. Tad šviežiomis daržovėmis gali pradžiuginti savo svečius.
„Kažkada ėmėme ir pagalvojome, kad būtų smagu ir patiems užsiauginti dalį derliaus, nereiktų vežtis iš tiekėjų. Juk visus žalumynus galima augintis ir patiems“, – prisiminė virtuvės šefas Matas.
Užklysti į restoraną gali bet kas
Restorane laukiami visi, ne tik SPA klientai – 80 procentų restorano lankytojų sudaro gyvenantys viešbutyje, o 20 procentų – užsukantys iš kitur.
„Su nauju pavadinimu startavęs restoranas „Miškas“ kalba, kad laukia visų, ne tik viešbučio gyventojų. Todėl norime restoraną atskirti nuo viešbučio politikos, kad jis būtų dar labiau prieinamesnis“, – sakė restorano direktorius Rimvydas Liupševičius.
Atkreipėme dėmesį, kad restorano meniu esančios kainos čia nėra mažos. Jautienos didkepsnis – 22 eurai. Savininkas neslepia, kad būna, jog ateina žmonės ir sako: čia brangu, klausia, ar keptos duonos neturi.
„Pigu pas mus nėra, per viduriuką, yra keletas brangių patiekalų, kiek brangesnių ir neįprastų Anykščiams. Na, o 22 eurai už kepsnį – dar nėra daug. Brandintą jautieną perkame iš Vilniaus „Steak supply“. Ji yra mėsinio galvijo. Pati mėsytė yra iš savęs brangoka, tad dėl to ir kepsnys yra nepigus“, – teigė jis.
Penktus metus veikiančiame restorane šefas Matas dirba nuo pat jo atidarymo.
„Matas yra anykštėnas. Kai statėme viešbutį, metams likus iki restorano atidarymo, paskelbėme per paieškas, jog ieškome personalo ir virtuvės šefo. Atsiliepė Matas, kuris tuo metu dirbu Norvegijoje virtuvės šefu viešbučio restorane, o jie kaip tik su drauge planavo grįžti į Anykščius, bet nežinojo, ką veikti, kur dirbti, ar išvis bus čia darbo. Jis mums parašė, kad domintų darbas Anykščiuose ir štai sugrįžo. Viskas taip gerai sutapo ir jis nuo viešbučio restorano starto dirba iki šiolei. Pasisekė ir mums, ir jam“, – prisiminimais dalijosi restorano direktorius.
Pusryčiai viešbučio gyventojams tiekiami nuo 8 iki 10 valandos ryto, tačiau pats restoranas įprastai dirba nuo 12 dienos iki 23 valandos, o savaitgaliais – iki vidurnakčio. Jei geras oras – galima mėgautis ir lauko terasa su Anykščių šileliu pašonėje.
Restorano meniu keičiamas mažiausiai du kartus per metus. Dienos pietų meniu čia nėra, tačiau mažiesiems restorano lankytojams sudarytas atskiras valgiaraštis.
„Būna, kad kokia vietinė moteris iš miško atneša voveraičių, tai tuo metu kažką pagaminame su jomis. Stengiamės su sezonu koją kojon eiti. Vienas pagrindinių prioritetų šefo – reikalaujama, kad būtų sezoniški patiekalai.
Štai rudenį į meniu grįžta austrės, midijos, jūros gėrybės, kitokios žuvys, kitokios daržovės, labiau troškiniai, žvėriena. Viskas, kas yra ir labiau žiemos metu“, – kalbėjo R. Liupševičius ir atskleidė, kad nuo pat viešbučio atidarymo pats populiariausias patiekalas, kurį žmonės daugiausia užsisako – baravykų sriuba.
Gamina išskirtinius rankų darbo ledus
Restorano lankytojų itin mėgiami naminiai varškės ledai. Speciali įranga leidžia patiems gaminti ledus. Restoranas turi galimybę visiškai nepirkti pramoninių ledų su jokiais stabilizatoriais, konservantais, be jokio cukraus, jokių saldiklių ir dažiklių. O su šia šveicariška technologija galima pagaminti bet kokius ledus.
„Prinoksta braškės – turime braškių ledus, atsiranda žemuogės – žemuogių ledai. Bazinė medžiaga yra vaisius arba uoga, tada šiek tiek grietinėlės ir pagal skonį cukraus, gali būti ir visai be cukraus.
Ledai gaminami ir iš varškės, arbūzų, kriaušių, kivių. Jei gamtoje atsiranda pienės – gaminame net varškės ledus su pienėmis. Kombinacijos būna įvairios. Juos galima daryti iš visko. Gaminame net su dilgėlėmis ar pušų pumpurais.
Dieną prieš pasidarome visą tą bazę, tada turime laukti 18 ar 24 valandas, kol viskas sustingsta, ir tik kitą dieną mes kuteruojame – sumaišome, suplakame, nes užšalę jie virsta vienu ledo gabalu. Specialios technologijos aparatas susuka visą masę ir tada ji pasidaro tokia puri.
Porcijų kiekis – labai mažas, tad turi vėl ir vėl pakartotinai ruošti.
Tad visiems galiu sakyti, kad ledai be jokių priedų. Drąsiai galima duoti vaikams. Brangus malonumas, bet tokie dalykai yra labai svarbūs“, – naminius ledus pristatė virtuvės šefas.
