aA
Rožine spalva akį traukiantys šaltibarščiai, didžiuliai cepelinai su grybų ar spirgučių padažu, minkštas ir kvepiantis šakotis – šie patiekalai pirmiausiai ateina į galvą, kai kalbame apie tradicinę lietuvišką virtuvę. Ne vienas jais didžiuojamės ir drąsiai vaišiname užsieniečius draugus. Tačiau, ar tikrai būtent šie patiekalai tikrosios lietuviškos virtuvės pažibos? „Maximos“ maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas teigia, kad tai – viso labo mitas. Jis atskleidžia kiek primirštus tradicinius patiekalus ir pateikia keleto jų receptus.
Šaltibarščiai ir cepelinai
Šaltibarščiai ir cepelinai
© DELFI montažas

Laužo stereotipus apie tautinius patiekalus

„Esame pripratę lietuvišką virtuvę tapatinti su šaltibarščiais, didžkukuliais, nepamirštame ir bulvių plokštainio – kugelio. Tai patys populiariausi valgiai, žinomi kiekvienam lietuviui. Pasakojimai apie juos eina iš kartos į kartą. Kadaise mamos savo dukras mokydavo virti cepelinus, aiškindavo, kokius ingredientus dėti, kiek laiko virti, kad jie „neišsileistų“. Užaugusios dukros taip pat perimdavo šią tradiciją ir mokydavo savo vaikus. Laikui bėgant ratas įsisuko ir taip natūraliai susikūrė mitas, jog cepelinai yra senas tradicijas išlaikęs lietuviškas patiekalas. Tačiau iš tiesų taip nėra“, – teigia A. Poleninas.

Pasak jo, tai gali būti nebent tam tikros šeimos ar giminės mėgstamas tradicinis patiekalas, bet tikrai ne Lietuvos, mat iš tiesų po Pirmojo pasaulinio karo čia juos atvežė žydai, gyvenę netoli Baltarusijos sienos. Vis dėlto negalima teigti, kad tai ir jų tradicinis valgis, nes kukulius su mėsa tuo laiku gamino daugumoje kaimyninių šalių, kuriose gerai augo bulvės.

Kitų šalių ir kultūrų įtaka tradicinei virtuvei

Didžiausia sumaištis norint atskirti, kurie patiekalai yra autentiški, lietuviški, o kurie atkeliavę iš svetur, kyla dėl to, kad daugelio šalių virtuvės tradicijos kuriasi maišantis įvairioms kultūroms. Kaip pasakoja maisto gamybos ekspertas, lietuviai visuomet sąveikaudavo su aplinkinėmis tautomis ir valstybėmis, todėl čia galima rasti daug rusiškos, gudiškos, taip pat ir žydiškos maisto kultūros tradicijų.

Tikrąją lietuvišką virtuvę sunku apibrėžti ne tik dėl to. „Svarbu paminėti, kad žmonių valgymo įpročiai labai priklausė ne tik nuo laikotarpio, bet ir nuo socialinės padėties. Kunigaikščiai galėjo leisti sau valgyti net tokius delikatesinius patiekalus kaip farširuota žąsis ar kepinta elniena, o paprastų gyventojų racione tuo laiku daugiau būdavo grūdų ar daržovių patiekalų“, – atskleidžia A. Poleninas.

Kiekvienas regionas turi išskirtinių savybių

Kaip pasakoja maisto gamybos ekspertas, taip pat daug kas priklauso ir nuo šalies etnografinių regionų. Nors Lietuva ir maža, tačiau skirtingose vietose populiarūs ir skirtingi patiekalai. Tai labiausiai priklauso nuo gamtinių sąlygų.

Mažojoje Lietuvoje dėl čia esančių vandenų unikaliu patiekalu yra tapęs rūkytas ungurys. Daug dėmesio čia skiriama ir žuvų kepimo technikai, ruošiant maistą gausiai dedama krapų, česnakų ir svogūnų.

Štai Dzūkijoje mėgstamiausi grybų ir bulvių patiekalai: rauginti kelmučiai su grietine ir svogūnais, keptos rudmėsės su sviestu, marinuoti baravykai, dzūkiškos bandos ant kopūstų lapų. Taip pat dzūkai garsėja ir išskirtinių skonių grikių, morkų ir žirnių duonomis. O aukštaičiai stebina miltinių patiekalų įvairove, žemaičiai – autentiška kastinio receptūra, suvalkiečiai gali pasigirti puikiais mėsos gaminiais.

Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria tradiciniams patiekalams

Tradicinių lietuviškų patiekalų skoniams ir įvairovei neatsispiria ir šiuolaikinis pirkėjas. Kaip teigia prekybos tinklo komercijos vadovė Vilma Drulienė, jau seniai pirkėjų simpatijas pelnė, pavyzdžiui, žemaitiškas kastinys. „Kiekvienais metais jo pardavimai auga, panašu, kad taip bus ir ateityje“, – teigia ji.

Paklausta, kokius dar patiekalus perka lietuviai, V. Drulienė atvira: „Pirkėjai noriai perka bulvinius vėdarus su spirgučių padažu. Pastaraisiais metais šio jau pagaminto patiekalo pardavimai augo trečdaliu. Taip pat pirkėjų dėmesį vis dažniau patraukia išskirtinių skonių duonos, pavyzdžiui, su įvairiais grūdais ir sėklomis, papildytos daržovėmis“. Pasak jos, švenčių progomis pirkėjai nori ant savo stalo matyti ir rūkytą ungurį bei kitas lietuviškas tradicijas puoselėjant paruoštas žuvis.

Norintys išmėginti savo kulinarinius gebėjimus, gali išbandyti šiuos suvalkietiškų barščių su ausytėmis bei aukštaitiškų žagarėlių receptus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(130 žmonių įvertino)
2.5077

Maisto technologė įspėja: skaitykite gaminio sudėtį, nes etikečių užrašai klaidina (8)

Dažnai apsipirkinėjant net nepagalvojame, kokius produktus dedame į savo pirkinių krepšelį....

Žąsų kepenėlių pašteto gamintojai tikisi pagerinti pardavimus Kalėdų laikotarpiu (2)

Prancūzai žąsų kepenėlių pašteto gamintojai ragina žmones pirkti šio delikateso Kalėdoms,...

Klementinas ar mandarinas? Ekspertė įvardijo pagrindinius jų skirtumus (17)

Jei vasarą nesikuklindami valgėme prisirpusias braškės, vyšnias ar šilauoges, rudenį kibirais...

Maisto technologė pasakė, kaip maisto pramonės atstovai gudrauja prieš vartotojus (16)

Visi rūpinamės savo ir šeimos sveikata, todėl renkamės sveikesnius produktus. Tačiau ar tikrai...

Į Lietuvą atvykęs japonų virtuvės šefas paneigė plačiai paplitusį mitą

2020-ieji Lietuvoje paskelbti Japonijos konsulo Čiunės Sugiharos , išgelbėjusio tūkstančius...

Top naujienos

Profesorius įvertino žaibiškai besikeičiančią situaciją: karantino nereikia, geriau pakalbėkime apie baudas (28)

Panašu, kad po užfiksuoto naujų koronaviruso atvejų rekordo imtasi naujų priemonių, o ateityje...

Verslo atstovai apie Vyriausybės sprendimus: mums šokas (55)

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis , vertindamas trečiadienio...

Medikų kreipimasis į gyventojus: esant tokiam epidemijos plitimo mastui, gali atsitikti neįsivaizduojama (160)

Koronavirusui vis sparčiau plintant Lietuvoje, į visuomenę kreipiasi medikai. Jie prašo žmonių...

Po „sensacijos“ apie Lukašenką opozicija įspėja: atsirado Trojos arklys (72)

Po Aliaksandro Lukašenkos apsilankymo Valstybės saugumo komiteto (KGB) izoliatoriuje į laisvę...

Skvernelis: žinia tiems, kurie pasigedo draudimų ir ribojimų, – jie vėl įvedami papildyta 15:49 val. (508)

Premjeras Saulius Skvernelis iki šiol yra įsitikinęs, kad svarbiausias faktorius, kuris saugo...

Vilniaus barus ir klubus vienijantis aljansas dėl naujų ribojimų svarsto kreiptis į teismą (63)

Vyriausybei trečiadienį nutarus restoranų, barų ir naktinių klubų darbą nuo kitos savaitės...

Schilleris stebisi netikėtu skaičiumi „Žalgirio“ statistikoje: turbūt to nereikia sureikšminti

Martinas Schilleris žadėjo atsukti kietai priveržtus varžtus Kauno „Žalgirio“ puolime ir...

Klaipėda mieste suskaičiavo 27 COVID-19 židinius: daugiausia plinta per vaikų veiklas po pamokų (2)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, uostamiesčio regione skaičiai auga lyg ant...

Uspaskichas penktadienį rengia nuotolinę spaudos konferenciją apie savo sveikatą (28)

Darbo partijos lyderis, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas penktadienį surengs nuotolinę...

Virtuvės šefas šrilankietis Dilan jau 10 metų gyvena Lietuvoje: papasakojo, kokie patiekalai jums padės pasijusti it egzotiškose šalyse (2)

Prieš dešimt metų į Lietuvą atvykęs šrilankietis virtuvės šefas Dilan Dampella Gamage sako,...

|Maža didelių žinių kaina