aA
Dubingių piliavietės tyrimų projektuose atrasta medžiaga, susijusi su Radvilų mitybos įpročiais Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanui, profesoriui ir humanitarinių mokslų daktarui Rimvydui Laužikui tapo rimtu postūmiu tapti gastronomijos istorijos tyrinėtoju. Vėliau profesoriaus atradimai nugulė mūsų krašto kulinariniam paveldui skirtose knygose, o įžvalgomis profesorius dalijasi apie Lietuvos gastronomijos istoriją.
Rimvydas Laužikas
Rimvydas Laužikas
© DELFI / Karolina Pansevič

-Esate knygos „Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje“ autorius. Kuo ypatinga šio laikotarpio valgymo kultūra? Ar tai, ką valgome šiandien, turi sąsajų su praeitimi?

- Panagrinėję šiuolaikinių žmonių maistą, rasime daug dalykų, ateinančių iš gilios praeities. Pavyzdžiui, vasarą populiarus mėsos kepimas ant žarijų yra viena seniausių maisto gaminimo technologijų, siekiančių net akmens amžių. Baltam varškės sūriui mūsų krašte galėtų būti keturi šeši tūkstančiai metų. Ruginei duonai – kiek daugiau nei tūkstantis, dauguma bulvinių patiekalų skaičiuoja antrąjį gyvavimo šimtmetį. LDK laikai buvo itin svarbūs šios tradicijos susiformavimui. Toje epochoje glūdi nemažai gastronomijos dalykų, gilesnių nei patiekalų receptūros ar ingredientai. Tai – savotiška lietuviška gastronomijos filosofija.

-Iš kokių maisto produktų gaminami patiekalai nuguldavo ant skirtingo socialinio sluoksnio žmonių stalo?

- Vos prieš du šimtus metų tik nedidelė dalis žmonių turėjo daugeliui mūsų neatskiriamą privilegiją – rinktis, ką valgyti. Tuomet dauguma valgė tai, ką turėjo ir tada, kada turėjo. Taigi, daugumos žmonių virtuvėse vyravo įvairūs grūdų patiekalai: duona, blynai, košės, putros ar šiupiniai, pagardinti šlakeliu pieno ar spirgais. Dar šakninės daržovės: ropės, burokai, vėliau - bulvės, taip pat barščiai, batviniai ir kiti augalų lapai. Diduomenė ir valdovai – tie, kurie galėjo rinktis – prisilaikė europinių gastronominių madų, kurioms vietiniai kuchmistrai suteikdavo savo kraštui būdingų skonių.

-O sveika gyvensena, mityba ir dietetika? Ar tais laikais tai buvo akcentuojama?

-Požiūris į maistą Europoje ėmė keistis Apšvietos laikotarpiu. Pavyzdžiui, Mykolo Kleopo Oginskio auklėtojas Jeanas Rolay jaunuoliui suformavo visai šiuolaikišką dietą. Jis vietoje balintos kavos pusryčiams liepė valgyti gardžius vaisius, o vakarienei – sveiką ir sultingą ragu be prieskonių ir tik su trupučiu mėsos. 1817 metais Vilniaus universiteto profesorius Andrius Sniadeckis publikavo bene pirmąjį mokslinės dietetikos tekstą Lietuvoje „Bendras medicininis požiūris į maistą, gėrimus bei gyvenimo būdą“. Vėliau, devynioliktame amžiuje ar dvidešimto amžiaus pradžioje rastume ne vieną dietą, tačiau dauguma jų kurtos ne Lietuvoje, o tiesiog nukopijuotos. Lietuviškos dietologijos ištakų galėtume ieškoti Vydūno knygose, ypač 1928 metais Tilžėje pasirodžiusiame veikale „Sveikata. Jaunumas. Grožė“.

-Apie Lietuvos kulinarinio paveldo puoselėjimą kalbama išties daug. O atsivėrimas kitų šalių virtuvėms tam nekenkia?

-Kultūra yra gyvas procesas, o atvirumas kitų šalių virtuvėms – vienas svarbiausių Lietuvos gastronomijos istorijos bruožų. Tad kitų šalių virtuvės mūsų nežaloja, o praturtina. Visais laikais susidurdavome su naujais ingredientais, patiekalų receptais, maisto gamybos technologijomis. Kai ką perimdavome, kai ką atmesdavome. Panašūs procesai vyksta ir šiais laikais.

Paveldo puoselėjimas nereiškia jo uždarymo į kapsulę, izoliavimo nuo tikrovės ir gaminimo „tik taip, kaip darė mano močiutė“. Tai – nuolatinė interpretacija ir mes esame tiek Lietuvos gastronominės tradicijos perėmėjai, tiek ir kūrėjai. Juk keičiasi mūsų gyvenimo sąlygos, būdas, produktai, maisto gaminimo technika, kalorijų poreikis. Tik kurdami, turime laikytis tradicijos, savęs paklausti, o kur čia tas mūsų lietuviškumas? Kitas svarbus dalykas - ugdyti vaikų skonius. Gastronominė tradicija yra gyva dėl to, kad yra valgytojų. Juk ruginė duona kepama tik dėl to, kad daugelis žmonių ją mėgsta. Tad, jei neperduosime Lietuvos gastronomijos skonių jaunesnei kartai – ji ateityje bus nepajėgi interpretuoti kitų šalių gastronominių tradicijų ir pritaikyti jų „pagal lietuvišką madą“.

-Jūs pats mėgstate eksperimentuoti virtuvėje?

-Mėgstu istorinius patiekalus – tuos, kurie peržengia kasdienės, neretai bulvinės, riebios ir sunkios Lietuvos virtuvės ribas. Tik, žinoma, paprastai tokie patiekalai reikalauja daugiau laiko, tad tai nėra kasdieninis maistas. Mėgstu ir gastronomijos eksperimentus. Gastronomijos istorijos moksliniuose tyrimuose eksperimentas – patiekalo rekonstrukcija pagal senovinį receptą – yra pažinimo proceso dalis. Juk technologija ir skonis yra neatskiriamos gastronomijos istorijos dalys nepagaminęs ir neparagavęs – nesuprasi.

Savaitraštis „Lietuvos sveikata“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.8000

Gydytoja dietologė patarė, kokius sausus pusryčius rinktis ir kokių verčiau atsisakyti (2)

Turbūt vienas mėgiamiausių vaikų rytinių patiekalų yra sausi pusryčiai. Tačiau, kiek mes apie...

Nusikelkite į Meksiką: burnoje tirpstantys kukuliai (5)

Pasiilgote kelionių ir naujų skonių? Alfas Ivanauskas kviečia jus nusikelti į Meksiką ....

Maisto technologė įspėja: skaitykite gaminio sudėtį, nes etikečių užrašai klaidina (8)

Dažnai apsipirkinėjant net nepagalvojame, kokius produktus dedame į savo pirkinių krepšelį....

Žąsų kepenėlių pašteto gamintojai tikisi pagerinti pardavimus Kalėdų laikotarpiu (2)

Prancūzai žąsų kepenėlių pašteto gamintojai ragina žmones pirkti šio delikateso Kalėdoms,...

Klementinas ar mandarinas? Ekspertė įvardijo pagrindinius jų skirtumus (17)

Jei vasarą nesikuklindami valgėme prisirpusias braškės, vyšnias ar šilauoges, rudenį kibirais...

Top naujienos

NVSC įspėjo sporto sirgalius: už tokį elgesį gresia atsakomybė (22)

Neįtikėtinu greičiu Lietuvoje augantis naujų koronaviruso atvejų skaičius krepšinio...

Užmojis steigti virtualias oro linijas kainuos beveik 37 mln. eurų: įvardytos prioritetinės skrydžių kryptys (39)

Lietuvoje dar nepasibaigus pirmajam karantinui, Susisiekimo ministerija paskelbė apie planus steigti...

Beprecedentė situacija Utenos apygardoje: tarpiniai rezultatai rodo pergalę vos 2 balsais

Sekmadienį antrame rinkimų ture, Utenos apygardoje įvyko precedento neturinti situacija, kuomet...

Veryga: trečiadienį bus keičiamos ekstremalios situacijos sąlygos, įsigalios nauji draudimai viešiems renginiams kaukes nuo trečiadienio teks dėvėti ir lauke (646)

Lietuvoje sparčiai auga naujų susirgimų COVID-19 liga skaičius, o nuo pirmadienio į raudonąją...

Dešinieji pradeda derybas dėl naujos koalicijos: svarbiausios partijų pozicijos (340)

Seimo rinkimus laimėję opoziciniai konservatoriai su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija...

Pasakė, ar šiemet galima nukelti žieminių padangų sezono pradžią į gruodį (7)

Kol kas apie artėjančias šalnas ir žiemą primena tik kalendorius, o ne termometrų stulpeliai,...

Karantinas įvedamas dar 8 šalies savivaldybėse: tarp jų – ir didieji miestai kaukės įvedamos visose viešose vietose (317)

Vyriausybė pirmadienį netikėtai surengė posėdį, kuriame buvo apsispręsta lokalų karantiną...

Iš stalčiaus vėl ištrauktas pieno įstatymas: perdirbėjai atviri – jis rinkai tik trukdo

Prieš naujus Seimo rinkimus suskubta vėl suskubta sugrąžinti taip vadinamą vadinamąjį Pieno...

|Maža didelių žinių kaina