Būtinai ką nors atsineškite
Jei esate pakviesti į apéritif (išgerti prieš vakarienę), formaliai nieko neštis nebūtina, bet jeigu vykti tuščiomis jums nepriimtina, galite pasiimti butelį vyno. Vynas turi būti prancūziškas (apie kokias nors išimtis negali būti nė kalbos), rašoma portale theculturetrip.com.
Eidami į svečius vakarieniauti, taip pat turite atsinešti butelį vyno. Idealu, jei pasirodysite dar ir su gėlėmis arba šokoladiniais saldainiais.
Vykdami į apéro dinatoire (vyno ir užkandžių vakarėlį) svečiai paprastai atsineša po butelį vyno (prancūziško!) ir kokio nors maisto. Svarbu atminti, kad dėl maisto, kurį ketinate atsinešti, turite iš anksto susitarti su namų šeimininkais. Paprastai tikimasi, kad svečiai atsineš pačių gaminto maisto. Pieš namie keptą obuolių pyragą ar kitus savomis rankomis paruoštus gardumynus pirktiniai užkandžiai atrodo tiesiog apgailėtinai, tad jei nenorite pasijusti nepatogiai, turėtumėte pasitelkti kulinarinę išmonę. Visgi jeigu virtuvė jums – paslapčių zona, pasiūlykite ką nors, ko iš principo neįmanoma pagaminti namuose, tarkim, sūrio, vytintos mėsos arba šokoladinių saldainių iš prestižinių šokolado namų.
Skirkite dėmesio savo išvaizdai
Šeimininkai, tikėtina, uoliai ir ilgai ruošėsi vakarienei, todėl mažiausia, ką galite padaryti jūs, – tai pasirūpinti dailia, vakarinei išeigai skirta apranga. Atminkite, puošiantis visada geriau persistengti, nei atvirkščiai.
Žinokite, kaip valgyti užkandžius
Jei kieno nors namuose surengtame vakarėlyje juntama ceremoninga atmosfera, užkandžiams turėtų būti paruoštos atskiros lėkštės. Į jas ir reikia susidėti keletą išsirinktų kąsnelių. Pasiėmus iš bendros lėkštės dėtis tiesiai į burną tikrai negalima. Jei prie užkandžių paruoštas koks nors pagardas, jo taip pat reikia įsidėti į savo lėkštę, užuot dažius turimą gabalėlį bendrame indelyje, nebent matote, kad šeimininkas elgiasi kitaip. Visada naudokitės servetėle.
Nepradėkite valgyti nesulaukę šeimininko paraginimo
Negalima pradėti gerti, kol šeimininkas nepripildė visų taurių. Be to, turite pasakyti tostą. Sakydami tostą žiūrėkite susirinkusiesiems į akis. Atėję vakarienės, palaukite, kol jus pasodins ir aptarnaus. Valgyti galima pradėti tik tada, kai šeimininkas atsisėda ir paragina svečius mėgautis maistu, paprastai palinkėdamas gero apetito. Tualete apsilankykite iš anksto, kol dar neduotas startas valgyti: pakilti nuo stalo, kol visi dar valgo, yra blogo tono pavyzdys.
Kaip elgtis su duona
Jei pasiūloma duonos, pasiimtą jos riekę pasidėkite lėkštės kairėje (ne į lėkštę). Nekąskite tiesiai nuo riekės, o laužykite po gabalėlį ir dėkitės į burną. Prancūzai tikrai nepagalvos apie jus nieko blogo, jei baigę valgyti duona iššluostysite lėkštę. Kitose šalyse toks elgesys gali atrodyti pasibaisėtinai, bet tik ne Prancūzijoje. Čia tai yra būdas pademonstruoti, kad valgis patiko. Duona iššluostyta lėkštė laikoma tinkama kitam patiekalui.
Rankas laikykite ant stalo
Jei viešite prancūzų namuose, rankas per vakarienę laikykite ant stalo – taip, kad jos būtų matomos. Nepakiškite jų po stalu, nesusidėkite ant kelių.
Naudokitės ir peiliu, ir šakute
Daugybėje šalių valgoma vien šakute, tačiau prancūzai naudojasi abiem įrankiais – kairėje rankoje laikoma šakute ir dešinėje – peiliu. Baigus valgyti įrankius reikia paguldyti greta vienas kito. Visų rūšių maistas Prancūzijoje valgomas naudojantis stalo įrankiais. Išimtį sudaro tik duona, smidrai ir sumuštiniai. Jei tenka vaišintis traškučiais, juos valgyti reikia taip, kaip tai daro namų šeimininkas.
Suvalgyti reikia viską ir neprašyti pakartoti
Vakarienės susirinkę svečiai turi suvalgyti viską, kas įdėta jų lėkštėse. Siūlymo pakartoti veikiausiai nesulauksite, nebent tai būtų vakarėlis, kuriame beveik nepaisoma oficialumo. Patiems prašyti pakartoti šiukštu negalima. Tiktai vandens ir vyno visada bus papildyta.
Per vakarienę paprastai patiekiami užkandžiai, pagrindinis patiekalas, sūris, desertas ir kava
Kaip užkandžiai Prancūzijoje dažniausiai patiekiamos salotos su acto pagrindo užpilu. Dar galite gauti žuvies su baltuoju vynu. Pagrindinis patiekalas dažniausiai būna iš mėsos. Prie jo paprastai pasiūloma raudonojo vyno. Beje, vegetarams Prancūzijoje laimės valanda dar neišmušė. Jų apsisprendimas toje šalyje lig šiolei nesuprantamas, nors kategoriškas požiūris pamažu ir keičiasi.
Sūris paprastai patiekiamas prieš desertą ir kavą. Nuo tokio sūrio kaip bri arba kamamberas pelėsių plutelė paprastai nepašalinama: ji laikoma vertinga sūrio dalimi.
Štai tokios yra pagrindinės prancūzų stalo etiketo taisyklės. Jei jų laikysitės, tikėtina, nepasijusite nejaukiai nei vakarieniaudami svečiuose, nei restorane. Žinoma, ne visi prancūzai vienodai griežti šių taisyklių paiso, tačiau dėl visa ko atminkite, kad, norint apsidrausti nuo galimo liapsuso, geriausia elgtis taip, kaip elgiasi šeimininkas. Jeigu atrodo, kad formalumai jam nė motais, šioks toks laisvumas leistinas ir jums.
Teliko užsiminti apie tai, kad jei vakarieniausite restorane, iš jūsų bus tikimasi 10–15 proc. dydžio arbatpinigių. Bet jei į restoraną atvyksite gavę oficialų pakvietimą, sąskaitą už maistą sumokės jus pakvietęs asmuo.
