Atsiųstame pranešime prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas dalijasi keliais paprastais, bet svarbiais principais, padėsiančiais kiekvienam pasirinkti tinkamai.
Iš anksto planuoti, ką gaminsite
Norint išsirinkti tinkamiausius kokybiškus maisto produktus, svarbu žinoti, ką iš jų gaminsite. „Tai ypač aktualu perkant šviežius gaminius – daržoves, mėsą. Net ir aukščiausios kokybės mėsa gali prarasti savo skonio savybes ar maistinę vertę, jeigu bus netinkamai paruošiama. Iš to paties gabalo gali būti sudėtinga paruošti ir puikų troškinį, ir kepsnį“, – komentuoja A. Poleninas.
Kepti ant grotelių, keptuvėje ar orkaitėje geriau tinka liesesnė mėsa – kiaulienos ir jautienos nugarinė, šonkauliai, išpjova. Troškiniams parankesnė daugiau jungiamojo audinio turinti galūnių mėsa – pavyzdžiui, karka, taip pat mentė. Kumpis gali būti tinkamas tiek virti, tiek kepti, tačiau ši mėsa būna kietesnė, ją patartina ilgiau pamarinuoti, daugiau laiko reikalauja ir jos paruošimas.
„Pirkėjams, ieškantiems kokybės, bet nenorintiems pernelyg sukti galvos, ko gero, reikėtų pasidairyti į „marmurinę“ mėsą, kurioje raumuo ir riebaliukai pasiskirstę tolygiai. Tokia mėsa, pavyzdžiui, kiaulienos sprandinė, tinka ir troškinti, ir kepti keptuvėje ar kepsninėje, iš jos galima pagaminti puikų šašlyką“, – sako A. Poleninas.
Pagalvoti apie būsimą patiekalą svarbu ir renkantis vištieną. Sriubai, troškiniams tinkamesnė suaugusių vištų mėsa – šiek tiek kietesnė, tačiau baltymingesnė ir aromatingesnė, palyginti su mėsiniais viščiukais. Pastarųjų mėsa labiau tinkama kepsniams, kepti orkaitėje ar ant grotelių.
Kokybiška mityba besirūpinantiems pirkėjams specialistai pataria atkreipti dėmesį ir į produktų kilmės vietą. „Žinoma, kad žmonės geriausiai jaučiasi maitindamiesi produktais, užaugintais tose pat platumose, kur jie ir gyvena. Pastebime, kad pirkėjai atidžiau skaito etiketes, pirmenybę teikia vietos gamintojų produkcijai. Nors Lietuvos klimato sąlygos ir nėra tinkamos ištisus metus auginti vaisius ar daržoves, net ir šaltuoju metų laiku verta pagalvoti apie mūsų kraštuose užaugintas gėrybes – morkas, burokėlius, kopūstus, svogūnus, bulves, kurios gali būti saugomos, išlikti kokybiškos ir išsaugoti maistinę vertę ištisą žiemą“, – teigia A. Poleninas.
Įvertinti, kada patiekalas atsidurs ant stalo
Renkantis vaisius ir daržoves taip pat verta iš anksto pagalvoti, kokius patiekalus iš jų ruošite ir kada jas vartosite. Tą pačią dieną ruošiamoms salotoms, troškiniams tinka gerai sunokusios daržovės. Jei planuojate apsirūpinti jų atsargomis ilgesniam laikui, ruošti patiekalus kiek vėliau, verta pasidairyti į ne visiškai prisirpusias gėrybes, kurios ilgiau išliks šviežios, o panokintos namuose praturtins patiekalus visiškai atsiskleidusiu skoniu.
„Daugelis esame įpratę įsigytas daržoves, ypač pomidorus, krauti tiesiai į šaldytuvą, tačiau šaltis paveikia daugelio jų skonines savybes, stabdo nokimą. Pasirinkę nevisiškai prisirpusius pomidorus galime juos laikyti ilgesnį laiką, geriausia – sausoje, kiek vėsioje vietoje, o atėjus laikui, naudoti patiekalams“, – pažymi specialistas.
Ką planuojate gaminti, verta įvertinti ir renkantis vienas populiariausių daržovių Lietuvoje – bulves. Sumanius virti cepelinus ar kitus tarkuotų bulvių patiekalus, labiau tiks vėlyvesnių, daugiau krakmolo turinčių veislių bulvės. Apkepams, salotoms reikėtų rinktis mažiau miltingas, ne taip lengvai suverdančias bulves, kurios dažnai išsiskiria rausva luobele.
Pasirūpinti įvairove
Mitybos ekspertai pabrėžia, kad norint subalansuotai maitintis itin svarbi ir produktų įvairovė. Todėl pravartu parduotuvėse patyrinėti ir tas prekių lentynas, kurioms kitąsyk skiriame mažiau dėmesio. Pavyzdžiui, įprastas bulves verta pamėginti kartais pakeisti vis labiau populiarėjančiomis saldžiosiomis bulvėmis, batatais. Jose gausu vitamino A, C, B6 ir B5, taip pat beta karotino, padedančio žmogaus organizmui apsisaugoti nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio. Saldžiąsias bulves rekomenduojama gaminti neluptas, su odelėmis. Jose gausu maistinių skaidulų, širdžiai, kraujagyslėms ir kaulams naudingų flavanoidų.
Besirūpinantiems sveika mityba verta atkreipti dėmesį į mažiau apdorotus maisto produktus, pavyzdžiui pilno grūdo kruopas, miltus, duoną, makaronus ar sausainius. Tokiuose produktuose yra mineralų, vitaminų, skaidulų, antioksidantų, padedančių reguliuoti cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje. Pilno grūdo produktuose esančios sėlenos pašalina žarnyne esančius toksinus ir padeda palaikyti gerą žarnyno veiklą.
Pienas ir pieno produktai, be kurių neįsivaizduojamas kasdienis stalas, yra puikus vitamino D ir kalcio šaltinis. Pieno produktai ne tik pasižymi didele maistine verte, bet ir yra lengvai virškinami, o kalcis itin svarbus dantims ir kaulams. Vis dėlto, įvairovė svarbi ir čia, juolab, kad dalis suaugusiųjų žmonių neįsisavina pieno cukraus, laktozės. Tokiu atveju reikėtų rinktis produktus be jos ar rauginto pieno produktus – kefyrą, rūgpienį, jogurtą, kuriems rūgstant laktozė neutralizuojama ir jos lieka gerokai mažiau.
„Natūralus jogurtas ar kefyras puikiai tinka padažams – įbėrus šiek tiek mėgstamų prieskonių, įspaudus šlakelį citrinos sulčių ir viską gerai išmaišius, toks padažas praturtins žuvies ar mėsos patiekalus, svogūnų laiškų ar šviežių agurkų salotas. Jogurtu ar kefyru pakeitus pieną miltų tešloje, blynai bus puresni, minkštesni“, – siūlo išbandyti A. Poleninas.
