Šiandien taip pat vis daugiau lietuvių seka JAV gyventojų pavyzdžiu ir Padėkos dieną simboliškai pažymi vakarienei patiekdami keptą kalakutą ir kitus tradicinius šios šventės patiekalus, rašoma DELFI atsiųstame pranešime.
Kalakutas – ne vienintelis šventės simbolis
Nors masiškai Padėkos diena Lietuvoje dar nėra švenčiama, tačiau ją dažnai pažymi artimųjų ar draugų Amerikoje turintys tautiečiai. Ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį šventinės vakarienės neretai ruošiamos ir Lietuvoje veikiančiose su Šiaurės Amerika sąsajų turinčiose kompanijose bei įstaigose.
Daliai lietuvių Padėkos diena, nors dažnai dar neturi gilesnės prasmės, tačiau vis labiau tampa proga pasigaminti išskirtinę vakarienę namuose. Jos akcentu, žinoma, tampa keptas kalakutas. Tačiau „Iki“ maisto ekspertės V. Juodkazienės teigimu, tai – ne vienintelis tradicinis Padėkos dienos stalo patiekalas.
„Amerikiečiai dažnai šia proga ruošia kimštas daržoves, bulvių košę, kepina kukurūzų burbuoles, gamina moliūgų pyragą. Kalakutas taip pat dažniausiai pagardinamas spanguolių padažu, saldžiosiomis bulvėmis ir kitomis daržovėmis. Kitaip tariant, ant Padėkos dienos stalo dominuoja sezoninės rudens gėrybės, kurias lietuviai taip pat mėgsta“, – pasakoja V. Juodkazienė.
Perima užjūrio tradicijas
Prekybos tinklo komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė sako, kad Padėkos diena Lietuvoje dar nėra plačiai minima, todėl didelės įtakos tam tikrų produktų pardavimams dar neturi. Vis tik prekybos tinklo atstovė pažymi, kad keptas kalakutas, kaip šventinio stalo akcentas, lietuviams yra tikrai priimtinas.
„Lietuvoje kalakutų paklausa itin ženkliai į viršų šokteli prieš didžiąsias metų šventes. Tuo laikotarpiu vidutiniškai parduodame maždaug 7 tonas kalakutų. Jei Padėkos dienos šventimo tradicijos mūsų šalyje labiau prigytų, nė kiek neabejoju, kad paskutinėmis lapkričio dienoms kalakutus gyventojai taip pat pirktų daugiau“, – sako B. Čaikauskaitė.
Tokia galimybė, anot prekybos tinklo atstovės, yra visai tikėtina. Tai, kad lietuviai pakankamai noriai perima užjūrio tradicijas, rodo ir kitos JAV populiarios šventės – Helovino – prigijimas mūsų šalyje. B. Čaikauskaitės teigimu, jei anksčiau su šia švente sietinų pardavimų pokyčių nebuvo fiksuojama, tai dabar ruošdamiesi spalio 31 dienai lietuviai nori įsigyti ir moliūgų, ir įvairių papuošimų ar skanėstų į duris pasibeldusiems persirengėliams pavaišinti.
O kol lietuviai Padėkos dieną dar švenčia nedrąsiai, JAV gyventojai šiandien džiaugiasi nedarbo diena, keliauja pas artimuosius ir džiaugiasi už vieną ar kelis laiminguosius kalakutus, kuriems šalies prezidentas suteikia išskirtinę malonę nepapulti ant švenčių stalo. Šis tradicija tapęs ritualas kasmet atliekamas nuo 1989 metų.
Įdomūs faktai apie Padėkos dieną:
- Pirmieji Padėkos dieną pradėjo minėti kanadiečiai. Pirmą kartą ši diena Kanadoje paminėta 1578 metais ir priklausomai nuo regiono kartais yra švenčiama net 3 ar 4 dienas.
- Kitaip nei JAV, Kanadoje Padėkos diena minima antrąjį spalio pirmadienį.
- Pirmoji Padėkos diena JAV buvo paminėta 1621 metais Virdžinijoje.
- Nors laikoma, kad pirmasis malonę Padėkos dienos kalakutui suteikė JAV prezidentas Johnas F. Kennedy, o vėliau taip vis pasielgdavo ir kiti prezidentai, tačiau tradicija tai tapo tik 1989 metais. Tais metais kalakutą nuo šventinio stalo išgelbėjo prezidentas George'as Bushas.
- Derliaus padėkos diena spalio pradžioje minima ir Vokietijoje. Tiesa, ji nėra tokia populiari kaip JAV, o didžiausias dėmesys jos metu skiriamas ne šventinei vakarienei, bet bažnyčių puošimui rudens gėrybėmis.
- Panašiu metu kaip JAV minima Padėkos diena, Japonijoje švenčiama „atostogų gimimo diena“. Manoma, kad jos ištakos taip pat yra susijusios su derliaus nuėmimo darbų pabaiga.
