Taigi šio eksperimento tikslas – išsiaiškinti, ar įmanoma nusipirkti ko nors skaniai atsigerti nesuprantant vietinės kalbos.

Pirmiausia keliautojas paragavo limonadą primenančio žalio gėrimo, iš kurio etiketėje matomos nuotraukos galima tikėtis tirpdytų ledų su vyšniomis skonio. „Kvapas – kaip kriaušių limonado, – raukydamasis apibūdino Orijus. – Labai labai cheminis, labai persaldintas, sakyčiau, kokius tris kartus saldesnis už bet kurį lietuvišką limonadą. Su ledais nieko bendro neturi, o vyšnios irgi nejaučiu. Atrodo, kažkas praskalavo stiklinę, kurioje buvo pieno, ir supylė į šį butelį. Man nelabai.“

Antras gėrimas panašus į kolą, Orijus spėjo, kad buteliuke galėtų būti net gira. Ant jo taip pat jokios informacijos anglų kalba, tačiau etiketėje daugybė maisto nuotraukų: blynelių, salotų, krevečių. Nusipirkęs šį buteliuką keliautojas net nežinojo, ar tai apskritai gėrimas, o gal koks nors maisto užpilas.

„Kvapas – kaip labai stiprios arbatos, ramina, – uostydamas spėjo Orijus ir netrukus paragavęs smarkiai susiraukė: – Tikrai labai stipri arbata. Visiškai be cukraus, labai karti ir labai sutraukia burną. Blogai.“

Trečias bandymas – gėrimas iš baltos skardinės. Šį kartą vienintelė užuomina – pavaizduoti mėtos lapeliai. Pradaręs skardinę Orijus kiek nustebo: „Pažiūrėkit, atrodo kaip tiršti snargliai. Tikrai baisu ragauti – toks tirštų gleivių limonadas. Kvapas – kaip vaistų.“

Nepaisant tokio ne itin gundančiai skambančio apibūdinimo, jis išdrįso paragauti ir šio gėrimo. „Skonis – lyg surūgusio gėrimo, daug rūgšties, jaučiasi tokie gumuliukai, lyg varškės. Negaliu gerti“, – žiaukčiodamas prieš kamerą prisipažino Orijus.

Atidarydamas ketvirtą – baltą buteliuką keliautojas kiek bijojo vėl išvysti gleivėtą gėrimą, tačiau šis buvo kitoks. „Spalva – vėl lyg praskalauto pieno, tokia skiesta. O skonis primena pieno kokteilį, maišytą su vandeniu. Geriu rizikuodamas, nes galima pagalvoti, kad tai koks nors indų ploviklis“, – paragavęs apibūdino Orijus.

Orijus Gasanovas

Didžiausią baimę keliantį gėrimą jis pasiliko pabaigai. Tai – skardinėje esantis žuvų gėrimas. „Vaizdas neblogas, skaidrus. Kvapas – cheminis ir labai stiprus, gniaužiantis nosį, bet ne žuvies, – komentavo jis ir išgėręs gerą gurkšnį sutriko: – Žinokit, čia yra mažiausiai 40 laipsnių alkoholio, tik nežinau, kokio. Labai stiprus, kartus žuvų gėrimas.“

Blogiausiu ragautu gėrimu Orijus išrinko gleivių gėrimą, o geriausias jam pasirodė žalias „praskalautų“ ledų gėrimas.

Orijaus patarimas po šios degustacijos – keliaudami į Japoniją būkite atsargūs!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (26)