aA
Pramoniniu būdu pagamintų dešrelių – nei pieniškų, nei virtų, nei rūkytų – norintiems gyventi sveikai, geriau nepirkti ir nevalgyti, tačiau ir perkame, ir valgome, ir vaikus jomis maitiname. Žinoma, labai retai, beveik niekada, bet būna dienų lyg tyčia. VMGonline.lt parengė interviu su maisto technologe, sveikos gyvensenos propaguotoja Raminta Bogušiene, kurią „Alfas live“ laidoje kalbino vedėjas, virtuvės mitų griovėjas ir skonių ieškotojas Alfas Ivanauskas. Ar įmanoma išsirinkti blogybę, kuri būtų geresnė už pačią blogiausiąją?

Kodėl pieniškos dešrelės vadinamos pieniškomis: jose yra pieno?

„Pieniškos“ reiškia, kad dešrelių sudėtyje gali būti iki 3 proc. pieno arba kiaušinių miltelių. Jeigu pieno ar kiaušinių miltelių procentas būtų didesnis, dešrelės jau nebūtų aukščiausios rūšies.

Iš ko gaminamos pieniškos dešrelės?

Studijų metais juokaudavome, kad iš popieriaus. Žinoma, tai mitas. Dešrelės gaminamos iš mėsos, bet negalvokite, kad iš kumpio, išpjovos ar pan. Dešrelės gaminti naudojamos nuopjovos, t. y., mėsos išpjaustymo metu liekančios tam tikros jos dalys. Mėsos pramonėje tokios nuopjovos vadinamos kotletine mėsa. Dešrelės gaminamos kaip tik iš tokių mėsos likučių.

Dešrelės gaminamos iš įvairios mėsos nuopjovų – kiaulienos, jautienos, kalakutienos...

Svarbu skaityti etiketę ir žinoti, kad yra vadinamųjų dešrelių „miksų“, tai reiškia, kad dešrelės turinys yra „sumiksuotas“ iš skirtingų mėsos rūšių, pavyzdžiui, kiaulienos, kiaulienos lašinių, jautienos, vištienos ir pan. Ant tokios dešrelės pakuotės gali būti parašyta „Dešrelė su kalakutiena“. Matydamas šį užrašą vartotojas gali galvoti, kad tai kalakutienos mėsos dešrelės. Tačiau jeigu paskaitytų sudėtį, pamatytų, kad kalakutienos sudėtyje yra vos keliolika procentų, o didžiausia sudėtinė dalis yra, pavyzdžiui, kiauliena ar kiaulienos lašiniai. Nusipirkę tokias dešreles valgysime kiaulieną su trupučiu kalakutienos. Turime būti budrūs. Jei norime kokybiškesnio produkto, maišytos mėsos neturėtume rinktis, kokybiška dešrelė turi būti pagaminta iš vienos rūšies mėsos.

Dešrelės sudėtyje dažnai rasime ir sojos, ir krakmolo. Šie ingredientai būtini ar yra tiesiog kamšalas, kuris atpigina produktą?

Aukščiausios rūšies dešrelėse negali būti jokių mėsos pakaitalų: nei sojos baltymo izoliato, nei kviečių baltymų, nei kiaušinių ar pieno miltelių. Negali būti ir mėsos užpildų, kurie sugeria vandenį ir suriša riebalus, pavyzdžiui, kukurūzų, bulvių krakmolo, kviečių miltų ir pan.

Jeigu dešrelės sudėtyje šių dalykų yra, tai yra pirmos arba antros rūšies produktas, kurio ant stalo neturėtų būti. Jeigu jau renkamės valgyti dešreles, tai tik aukščiausios rūšies.

Štai antros rūšies dešrelėse neribojamas nei riebalų, nei užpildų kiekis, gamintojas turi didelę laisvę gaminti produktą, turintį labai mažai grynųjų sudėtinių dalių.

Ar produkto kokybę galime įvertinti pagal pakuotės kainą, t. y., ar tiesa, kad kuo mažiau dešrelių pakuotėje ir kuo didesnė jos kaina, tuo, tikėtina, tos dešrelės kokybiškesnės?

Prekybos centrų lentynose nesu mačiusi aukščiausios rūšies dešrelių, kurios būtų supakuotos dideliais kiekiais. Esame darę kainų tyrimą, kuris parodė, kad nebūtinai brangiausiai kainuojanti dešrelė yra pati geriausia.

Ieškantieji geriausio varianto turėtų žinoti keletą svarbių dalykų. Pirma, net ir šviežios mėsos rekomenduojama vartoti ne du tris kartus per dieną, o tiek kartų per savaitę ir ruošti ją verdant, garinant ant garų ir pan. Dešrelės yra perdirbtos mėsos produktas, todėl turėtų būti vartojamos dar rečiau. Kita vertus, pieniškos dešrelės yra kur kas yra sveikesnis pasirinkimas už rūkytos mėsos gaminius. Rūkyti mėsos gaminiai ir mokyklose, ir darželiuose yra uždrausti.

Antra, visada renkamės aukščiausią rūšį. Jei matome, kad tai pirma ar antra rūšis, produktą dedame atgal į lentyną. Trečia, skaitome sudėtinių dalių sąrašą. Pirma visada rašoma ta sudėtinė dalis, kurios gaminyje yra daugiausia. Kartais gamintojas nenurodo, koks yra sudėtinės dalies procentas gaminyje, tačiau tiesa ta, kad jeigu gamintojas tikros mėsos įdėjo ir nemažą kiekį, visada norės tuo pasigirti, todėl kokybiškesnio produkto etiketėje procentai bus parašyti. Ketvirta, žiūrime, ar gaminyje yra vienos rūšies mėsa, ar kelių rūšių mėsa. Penkta, atkreipiame dėmesį į sudėtinių dalių sąrašo ilgumą: jeigu sąrašas ilgas, produktą dedame atgal į lentyną. Mums tikrai nereikia visų jų žinoti, tų E ir pan. – renkamės produktą, kuriame yra kuo mažiau sudėtinių dalių.

Kitas žingsnis – maistingumo deklaracija. Žiūrime, kiek produkte yra druskos, cukraus, riebalų. Geriausia, jeigu 100 g produkto yra 7 g druskos. Vaikų mitybose druskos turi būti gerokai mažiau – iki 1,7 g.

Alfas Ivanauskas, Raminta Bogušienė
Alfas Ivanauskas, Raminta Bogušienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Ką reiškia „mechaniškai atskirta mėsa“? Taip neretai būna parašyta dešrelių pakuotės etiketėje.

Tai reiškia, kad mėsa nuo kaulo buvo nuimta mechaninėmis priemonėmis. Tokioje mėsoje lieka kaulo dalelių. Pamatę užrašą „mechaniškai atskirta mėsa“ visada tokią pakuotę dedame atgal į lentyną. Maitinti vaikus mechaniškai atskirta mėsa yra draudžiama.

Kodėl reikėtų rinktis rakto skylutės simboliu pažymėtas dešreles? Ar vaikiškai apipavidalintose pakuotėse – vaikų mitybai pritaikytos dešrelės? Ar veganiškos dešrelės sveikesnės už visavalgių pieniškas ir kodėl ne visi sveiki produktai iš tikrųjų yra sveiki? Be to, laidoje maisto technologė net neragavusi įvertino dešimties skirtingų gamintojų dešreles ir pasakė, kurios jų geriausios. Visa tai – laidoje „Alfas Live”.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(184 žmonės įvertino)
4.0435

Senelio žvejoti pamokytas palangiškis įsuko verslą net sostinėje

Taip jau nutiko, kad Palangoje, prie jūros užaugusio Martyno Mančo gyvenimas sukasi aplink žuvį....

Virtuvės šefo rekomendacijos šventiniam stalui: netikėtas silkės užkandis ir tobulas antienos receptas (25)

Kalėdų karštinei įsibėgėjant vienas pagrindinių galvos skausmų – gausus vaišių stalas. Jau...

Švedijos konditerijos virtuozas į Lietuvą atpūtė naujų vėjų (19)

Lietuvoje pirmą kartą lankėsi Švedijos konditerijos virtuozas Sebastian Pettersson –...

Italija siekia, kad espreso kava būtų įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą (13)

Italija siekia, kad espreso kava būtų įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo...

Kalėdiniai Alfo receptai – specialiose gruodžio laidose

„Virtuvės mitų griovėjai“ ir DELFI TV savo žiūrovams bei skaitytojams turi ypatingą...

Top naujienos

Už kovą „Žalgirį“ gyręs Jasikevičius mojo ranka į nokautuojantį Jameso dūrį: man tai neįdomu specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (67)

Antrus metus iš eilės Maskvos „Megasport“ arenoje Kauno „Žalgiriui“ teko žaisti...

RAND ataskaitoje – dar vienas įspėjimas NATO: šios temos Baltijos šalys vengia ne veltui (318)

NATO viršūnių susitikimą Londone prezidentas Gitanas Nausėda pavadino puikiu ir net fantastišku....

Lietaus debesys išplis po visą šalį – siautės itin stiprus vėjas (2)

Penktadienį pietvakarių vėjas pasidarys dar gūsingesnis.

Juodžiausias Jasikevičiaus ruožas: ugnimi į ugnį atsakiusį „Žalgirį“ palaidojo Jameso tritaškis (638)

Kauno „Žalgirio“ (3-9) krepšininkų pastangos nutraukti pralaimėjimų seriją Eurolygoje...

Katastrofos zonoje gyvenusi moteris: ekskursijos į šią vietą turi būti ne pramoga, o galimybė išvysti kvailumo pasekmes (30)

Pagaliau atėjo metas apžvelgti įdomiausią Černobylio zonos objektą – Pripetės miestą....

Latvijos miestas pasipuošė kaip pasakoje: tapo tikra Kalėdų sensacija (77)

Kalėdoms artėjant Latvijos miestai tampa vis gražesniais. Štai ir Uogrė pavirto tikru kalėdiniu...

Rūta Steponavičienė

Vyras papasakojo, kaip jam pavyko nutraukti saitus su alkoholiu: kada joks kodavimas nepadės? (6)

Alkoholizmas – turbūt viena iš opiausių Lietuvos problemų. Tik ar pagalvojame, kad ši...

Rapšys nesulaikomas – apgynė Europos čempiono titulą ir iškovojo antrą aukso medalį (67)

Lietuvos plaukimo žvaigždė Danas Rapšys Glazge (Jungtinė Karalystė) vykstančiose Senojo...

Pasitikrinkite, ar jums tai negresia: 5 nepastebimi dalykai, kurie veda santykius į pražūtį (38)

Labai daug santykių nutrūksta – tokia realybė, kad ir kaip sunku būtų ją pripažinti. Dauguma...