Čikagoje ir aplink ją galima rasti geriausių Amerikoje vištienos sparnelių – marinuotų specialiame padaže ir keptų pagal slaptą technologiją, ten labai daug šonkauliukų ir kepsnių restoranų, kone už kiekvieno kampo rasite meksikiečių ir kinų užkandines. Tačiau pilna tose apylinkėse ir europietiško maisto.

Rusiški ir lenkiški restoranai dažniausiai kuriasi pakelėse, kad juose galėtų apsilankyti šių tautybių tolimųjų reisų vairuotojai. Airiški ir vokiški alubariai dažniausiai veikia Čikagos centre arba aplinkiniuose miesteliuose, prie kokių nors prekybos centrų. O štai lietuviškų valgių vietos išsimėčiusios be jokios taisyklės. Jos yra tuose Čikagos priemiesčiuose, kuriuose statistiškai gyvena daugiausia mūsų tautiečių. Vienos prekybos centruose, kitos pakelėje ar dar kur nors.

Pagrindine ir didžiausia lietuviškų valgių vieta vadinama parduotuvės ir restorano kompleksas „Kunigaikščių užeiga“, veikianti jau vienuolika metų. Surasti netyčia šią vietą kone neįmanoma, reikia žinoti tikslų adresą ir specialiai važiuoti automobiliu, jokie autobusai ten nevažiuoja. Važiuodami nuo Čikagos centro link lietuviško maisto imperijos užtruksite apie pusvalandį, o spūsčių metu – valandą ar net dvi.

Ir štai jis – mažas ir pilkas Ilinojaus valstijos miestelis Samitas ypatingas nebent tik tai tuo, kad prieš devyniasdešimt metų Ernestas Hemingway'us jį paminėjo savo trumpame kūrinyje „The Killers“ (žudikai – liet.). Būtent Samite vyko rašytojo sukurtas veiksmas. Ar tai reiškia, kad tose vietose kas nors ką nors žudo? Kas ten žino, reikia skaityti – sužinosite.

„Kunigaikščių užeiga“ stovi tiesiai ant kelio gražiu pavadinimu S. Harlem aveniu (prospektas – liet.). Ten didelė aikštelė automobiliams ir net sunkvežimiams. Įprastą dieną prisiparkuosite be problemų, tačiau savaitgaliais būna apgultis – lietuviai suvažiuoja iš visų apylinkių, staliuką reikėtų rezervuoti iš anksto.

Vos įžengus į restoraną pasitinka garbės siena, kurioje nuotraukos su visais čia valgiusiais žinomais žmonėmis. Pats prezidentas Valdas Adamkus buvo, taip pat Andrius Mamontovas ir kiti „Eurovizijos“ projekto „LT United“ nariai.

Lietuviškas restoranas Čikagoje

Gražiame rėmelyje šypsosi vietinė televizijos žvaigždė Steve'as Dolinsky, šis vyrukas per „ABC 7 Chicago“ kanalą turi kulinarinį šou „The Hungry Hound“. Tame rėmelyje parašyta, kad jis rekomenduoja čia valgyti. O tai didelė garbė bet kuriai maitinimo vietai.

Žvelgiant į visas tas nuotraukas netikėtai grįžau į vaikystę. Prisimenate tokį šeimyninį serialą „Mano svajonių Džinė“ („I Dream of Jeannie“ - angl.) per LNK rodytą prieš kokius 15 metų? Tai toji aktorė, kuri vaidino džinę Barbara Eden irgi valgė lietuviško maisto. OMG, džinė žino, kad yra tokia šalis Lietuva! Visada svajojau ją sutikti ir paprašyti kelių magiškų dalykėlių.

Labiausiai toje sienoje netikėta matyti buvusio JAV prezidento Jimmy Carterio portretą ir net palinkėjimą restoranui. Jam patiko! Turbūt daugiau abejonių nekyla, kodėl „Kunigaikščių užeigą“ pavadinau pačiu populiariausiu lietuviško maisto restoranu.

Prieš 11 metų šią vietą atidarė emigrantas iš Lietuvos Andrius Bučas, kuris su žmona Laura iki šiol ir vadovauja. Juos restorane sutiksite kiekvieną dieną, patys sukasi tai virtuvėje, tai prie baro. Tokiu būdu užtikrina maisto ir aptarnavimo kokybę.

Andrius sako, kad Samito miestelį savo verslui pasirinko todėl, kad ši vieta yra lyg viduriukas tarp visų priemiesčių, kuriuose namus turi lietuviai. Į Čikagos centrą jiems būtų per toli važinėti, be to, ten labai brangus automobilių stovėjimas. O čia prašom – nemokamai. Žmonės atvažiuoja ne tik romantiškos vakarienės, bet ir greitų dienos pietų arba tiesiog minutei užbėga į lietuviškos kulinarijos parduotuvėlę, kur kone viską, kas parduodama restorano meniu, galima nusipirkti išsineštinai į namus.

Lietuviškas restoranas Čikagoje

Amerikoje labai populiaru ne patiems gamintis valgius, o tiesiog pasišildyti kažką, ką pirko prekybos centre arba tokiose „kulinarinėse“. Taip jie sutaupo laiko, be to, užtikrintai skaniai pavalgo. Gal jums bus staigmena, bet didelė dalis amerikiečių prisipažįsta nemokantys gaminti. Todėl jie kaip pamišę perka kulinarines knygas arba žiūri maisto gaminimo šou per televiziją. Ir iš ten bando mokytis, tačiau su tuo reikalu sunkiai...

Savininkas Andrius sako, kad vis dažniau į jo restoraną valgyti atvyksta ne lietuviai, o kitų tautų Amerikoje gyvenantys žmonės. Štai ir tą popietę, kai ten lankiausi, daugiau buvo kalbančių angliškai nei lietuviškai.

„Amerikiečiams patinka, kad pas mus labai didelės porcijos. Čia toks žmonių supratimas, kad lėkštėje valgio turi būti daug, jau geriau kažkiek lieka nesuvalgyta, negu pritrūksta ir lieki alkanas. Pas mus tokių atvejų nebūna“, – užtikrina jis.

Svečiams, kurie apie lietuviškus maistus nenori nieko girdėti, Andrius rekomenduoja avies koją su šilkiniais bulvių kleckais ir ypatinguoju padažu. Šį valgį sugalvojo vyriausiasis šio restorano virtuvės šefas Richardas Willey, dirbti čia atvykęs net iš Arizonos valstijos. Bet nereikia pamiršti – „Kunigaikščių užeiga“ yra tam, kad joje gautum tikro, lietuviško skonio.

Štai apie cepelinus mes kalbėjomės valandą, ne perdedu. Pagaminti juos Amerikoje, pasirodo, taip pat lengva, kaip ir Lietuvoje – patvirtino savininkas. Tik reikia žinoti, ko ir kiek tiksliai dėti. Tam restorane yra speciali cepelinų gaminimo meistrė. Kaip Japonijoje būna sušių didmeistris, su tuo patiekalu dirbantis daugybę metų, arba Italijoje pickepys, kuris savo profesiją paveldėjo iš proproprosenelio, taip „Kunigaikščių užeigoje“ yra ponia Aldona Žukienė, kuri užsiima išskirtinai tik bulvių tarkiais ir visais kitais cepelinų ingredientais.

Lietuviškas restoranas Čikagoje

Ją virtuvėje užtikau kaip tik tuo metu, kai maišė naują cepelinų tešlą. Savo rankomis, be jokių aparatų minkė, klijavo. Juvelyriniu tikslumu, visi vienodai nugludinti. Cepelinas jai kur kas daugiau nei patiekalas restorano pietums. Tai mūsų šalies vizitinė kortelė, tai restorano veidas, tai valgis, kuriuo tiek Aldona, tiek restorano valdžia didžiuojasi. Kadangi klientai cepelinus valgo kaip pamišę, kartais užsakinėja po kelias porcijas vienam žmogui – ponia Aldona turi pagalbininkų, kurie su griežta jos priežiūra padeda bulves nuskusti, sutarkuoti ir t.t.

Savininkas Andrius sako, kad cepelinų daugiausia užsisako lietuviai arba atvykėliai iš mūsų kaimyninių šalių – Latvijos ir Lenkijos. Dar juos mėgsta vokiečiai, kuriems patinka bulviniai valgiai. O štai amerikiečiams šis patiekalas atrodo keistas ir per daug riebus. Jie padavėjų prašo šalia nepilti grietinės ir spirgų, vietoje to naudoja Valstijose kur kas populiaresnius padažus. Dėmesio, apie tai galėsite pasakoti draugams ir kolegoms! Amerikiečiai, norėdami, kad cepelinai jiems būtų skanūs – juos valgo su kečupu, garstyčiomis ir majonezu. Na, kaip kokį dešrainį ar mėsainį. Daugiausia pilasi kečupo, o kitų padažų jau pagal skonį.

Cepelinų porcija šiame restorane kainuoja 10 dolerių. Kai kurie klientai pyksta, kad per brangu, dar emigrantai iš Lietuvos mėgsta papriekaištauti dėl skonio, atseit namie būdavo skaniau. Priekaištauja, bet vis tiek valgo. Restorano vadovas Andrius neslepia - tai labiausiai parduodamas jų patiekalas. Ir atskleidžia, kad „Kunigaikščių užeigos“ kompiuteriuose yra įdiegta speciali sistema, kuri skaičiuoja, kiek gi porcijų šio valgio parduodama. Nuo restorano atidarymo dienos prieš 11 metų skaitliukas suskaičiavo – 900 tūkstančių 110 porcijų. Neįtikėtinas skaičius! Netrukus milijonas...

Lietuviškas restoranas Čikagoje

„Labai laukiam milijoninės porcijos, kaip nors šitą reikalą paminėsime, darysime ar akciją, ar šventę, nes tai tikrai ypatingas rekordas bet kokiam restoranui“, – sako Andrius Bučas. Jis prognozuoja, kad milijoninis cepelinų užsakymas įvyks ateinančių metų kovą arba balandį. Tikslios savaitės ar dienos kol kas neįmanoma pasakyti, nes neaišku, kiek daug valgytojų bus per žiemos šventes. Dažniausiai pardavimai suaktyvėja keliasdešimt kartų. Kalėdos Amerikoje – cepelinų šventė.

Andrius išdavė, kad Čikagos priemiesčiuose vyksta didžiulė konkurencija dėl cepelinų. Visi lietuviški restoranai ir barai stengiasi juos gaminti kaip nors ypatingai, kad tik priviliotų klientų. Pati aršiausia kova vyksta tarp jo ir žmonos Lauros, kuri kitame miestelyje atidarė restoraną „Old Vilnius“ (Senasis Vilnius – liet.). Ten dirba irgi labai rimtas cepelinų virėjas, kuris juos ruošia pagal kažkokį slaptą receptą. Daug kas atėję į „Kunigaikščių užeigą“ Andriui jau ima sakyti, kad ten skaniau... Tačiau jis žada nenusileisti, kartu su cepelinų didmeistre Aldona ruošiasi patobulinti savuosius, kad tik žmonos valdomas „Old Vilnius“ šioje srityje netaptų geresnis. O gal jau tapo?

Ant kulnų šiam legendiniam lietuvių valgiui lipa kitas mūsų šalyje mėgstamas – balandėliai. Kopūstų lapuose įdaryta mėsa tiesiog svaigina amerikiečius. Vėlgi su kečupu ir garstyčiomis.

„Balandėliai vietiniams patinka todėl, kad primena vokiškus ir airiškus troškinius, tik ten viskas smulkiai supjaustyta, o pas mus du dideli balandžiai. Labai dažnai girdime komplimentus“, – sako restorano vadovas.

Amerikoje dažnai kyla konfliktų dėl šaltibarščių, kepta duona su česnakais ten laikoma pasauliniu stebuklu, o karbonadai kepami visai kitaip nei Lietuvoje.
Tačiau apie tai – kitame pasakojime iš Amerikos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (222)