aA
Stintos agurkais nekvepia – tai agurkai kvepia stintomis, juk stintos Lietuvoje atsirado žymiai anksčiau už agurkus, perpasakojęs vieno seno draugo ichtiologo sąmojį šypsosi virtuvės šefas, restorano „Šturmų švyturys“ šeimininkas Česlovas Žemaitis. Apie šią lietuvių taip mėgstamą žuvį būdamas ne tik virtuvės virtuozas, bet iš žvejys jis galėtų papasakoti labai daug.
Česlovas Žemaitis
© Asmeninio albumo nuotr.

Kiekviena tauta turi savo žuvį – kaip latviai įsimylėję savo nėges, taip mes mylim stintas, sako jis. „Iš amžių amžinųjų stinta maitino mūsų žvejus. Jei mes turėtume daugiau vandens, tai gaudytume įvairesnių rūšių žuvis, tačiau kadangi tokios galimybės neturime, Lietuvoje stintos labai ir išpopuliarėjusios. Stintos nuo seno įėjusios ir į tautosaką (prisiminkite stintapūkio legendą), ir žvejų gyvenimus. Mes iš tikrųjų esame stintų tauta“, – kalba Č. Žemaitis.

Kitose šalyse stintos nėra tokios mėgstamos, o kai kur net išvis nevertinamos. Restorano šeimininkas pasakoja neseniai sulaukęs svečių iš Skandinavijos, kurie, pamatę meniu pasiūlymą, ne juokais pasimetė. „Vakarienės atvyko grupelė švedų. Jie tikrai labai nustebo pamatę, kad šiuo metu pas mus iš karštų tik stintos. Sako, pažįstam šitą žuvį, tačiau ją tik katinams atiduodam, – juokiasi Č. Žemaitis ir džiaugiasi, kad tą vakarą svečių požiūrį pavyko pakeisti: – Jie paragavo ir stintų drebučiuose, ir marinuotų, taip pat tradiciškai keptų ir liko labai maloniai nustebę. Išvažiavo su didele žinia savo tautiečiams.“

Lietuviškas atskirti paprasta

Dabar stintų jau niekas taip, kaip anksčiau per stintapūkį, nebegaudo. Senesni pamario žvejai dar prisimena, kaip į eketes kišdavo storas ilgas lentas ir sutartinai į jas belsdavo taip gindami stintas į tinklus. Šiuolaikiniai žvejai po ledu tinklą kiša stačiai lyg užuolaidą. Lietuvių tinklai didesnėmis akimis, skirti didesnėms žuvims, mažosios pro jas paprasčiausiai pralenda. Dėl to lietuviškos stintos būna didesnės nei ant mūsų prekystalių taip pat dažnai pasirodančios kitokiu būdu žvejojančių latvių stintos.

Šturmų švyturio stintos
Šturmų švyturio stintos
© DELFI / Modesta Meškė

Kitas ženklas, kaip atskirti lietuviškas žuvis nuo nelietuviškų, tas, kad kai kurios mūsų stintos būna be galvų. Č. Žemaitis skuba paaiškinti: „Ištraukę tinklą žvejai grįžta su juo į krantą ir kabina ant karčių. Tuomet stintas traiško, t. y. išrenka iš tinklų. Vieną ištraukia gražiai, antrą, dešimtą, šimtąją, bet kažkada kantrybė vis tiek baigiasi ir tuomet kai kurias išima smarkiai trūktelėdami, tad būna, kad arba sužaloja, arba išvis nutraukia joms galvytes.“

Tuo metu latviškos stintos būna ne tik smulkesnės, bet ir su galvomis. Taip yra todėl, kad ten jos gaudomos laivo traukiamu tinklu. Latvių tinkluose, o paskui – ir ant prekystalių tarp stintų pasitaiko ir strimėlių.

Šturmų švyturio stintos
Šturmų švyturio stintos
© DELFI / Modesta Meškė

Č. Žemaitis įsitikinęs, kad lietuviškos stintos ir kvepia labiau. „Ichtiologai sako, kad stintos praranda kvapą dėl patiriamo streso. Mūsų stintos visiškai nestresuoja. Patekusi į tinklą žuvis būna gyva, tada greit atvažiuoja žvejys – ir ji jau kitame išmatavime. Kai gaudo žvejys, viskas taip pat įvyksta labai greitai. O latviškame tinkle stintos ilgai makaluojasi norėdamos pabėgti iš ten, ir kol jos patenka ant denio, jau būna praradusios savo kvapą“, – lygina jis.

Ruošiant stintas skubėti neverta

Paprašytas atskleisti slaptą būdą, kaip greičiau stintas išdoroti, virtuvės šefas tik nusijuokia – be kantrybės nieko nebus, reikia susitaikyti, kad čia niekur nepaskubėsi. Kruopštų mažų žuvelių išdarinėjimą jis vadina savotiška meditacija.

Šturmų švyturio stintos
Šturmų švyturio stintos
© DELFI / Modesta Meškė

Tiesa, kai kurie stintas įgudę greit išdarinėti vienu grybšniu nupjaunant joms galvą ir kartu išimant pūslę, tačiau Č. Žemaitis primygtinai siūlo šias žuvis skrosti per pilvą. „Visos jūrinės stintos turi kirminų. Tokia jau žuvies specifika. Todėl aš asmeniškai jas visada skrodžiu per pilvą, išimu žiaunas ir ištraukiu pūslę, nes kirminai dažniausiai joje ir būna. O jei stintas valai per galvą, manau, kad kirminai pasilieka. Be to, galvas aš stengiuosi palikti, nes man taip gražu, bet to mažesnes siūlau ir valgyti, nes jos labai traškios ir skanios“, – sako pašnekovas.

Norint skaniai iškepti stintas, anot jo, ypatingą dėmesį būtina skirti trims ingredientams:

  • miltams, nes stintos, anot šefo, prašosi būti traškios, o būtent miltai tai ir suteikia. Profesionalo patarimas – naudokite tik ekstra miltus. Atminkite ir tai, kad tų pačių miltų negalima naudoti daug kartų – kiekvieną kartą žuvis turi būti apvoliota naujuose miltuose.
  • Aliejui – jis taip pat turi būti naudojamas vieną vienintelį kartą: užpylei, gerai įkaitinai, iškepei vieną partiją ir viską kartoji iš naujo. Didžiausia klaida, anot Č. Žemaičio, sudėti žuvį į dar neįkaitusį aliejų ir laukti, kol jis įkais. Įdėjus žuvį aliejus jau turi burbuliuoti. Šefas žuvį paprastai kepa rafinuotame saulėgrąžų aliejuje, tačiau galite naudoti bet kokį kitą kaitrų aliejų – ryžių, digminų, žemės riešutų aliejų. Alyvuogių aliejus tam netinka.
  • Druskai – ją virtuvės šefas siūlo naudoti dar prieš kepant žuvį. Apibarstykite stintas stambia druska ir palaikykite 10–15 min., moko jis. Nebijokite padruskinti gausiau, nes kai dedate žuvį į miltus, druskos perteklius į juos nubyra.

Netikėti deriniai

Nors tradiciškai stintos taip ir kepamos, Č. Žemaitis siūlo šios žuvies paragauti ir kitokiame amplua. „Esu išbandęs keturias gamybos rūšis – tai kepta, kepta marinuota drebučiuose, žalia karpačo ir marinuota stinta. Visi šie būdai stintai labai tinka, juk tai yra maža lašišaitė“, – pasakoja jis.

Šturmų švyturio stintos
Šturmų švyturio stintos
© DELFI / Modesta Meškė

Netikėti gali būti ir šalia žuvies derinami kiti ingredientai. Č. Žemaičio įsitikinimu, stinta yra itin išraiškingo skonio žuvis, tad didelė klaida bandyti ją užgožti netinkamai parinktu garnyru. Visų pirma reikia žiūrėti, kas tuo metu yra gamtoje, pavyzdžiui, dabar yra gerų citrusinių vaisių: apelsinų, mandarinų, greipfrutų, tik ne citrinų – jos, šefo nuomone, per daug stipraus skonio. Kad rūgštelė būtų dar silpnesnė, vaisiai trumpam pamarinuojami salsoje – citrinos, aliejaus, cukraus ir čili mišinyje.

Č. Žemaitis visada vadovaujasi paprasta taisykle – garnyras turi būti visiška priešingybė pagrindiniam lėkštės ingredientui: „Prie keptos stintos tinka kremiškumas – sūriai, grietinėlė, keptos bulvės. Garnyras turi pabrėžti stintos traškesį. Negali prie traškios žuvies derinti ir traškaus garnyro. Reikia, kad ir skonyje, ir tekstūroje būtų kremas. O štai marinuotos žuvies traškumas dingsta, tad jo reikia garnyre. Čia man norisi ir saldumo, todėl atsiranda figa, svieste troškintas poras ir batatai, rūgštelės suteikia marinuotos žaliuokės. Kepta ir marinuota stinta pasidaro saldi, nebe traški, todėl garnyre atsiranda keptų batatų blyneliai, kurie savo tekstūra primena tą stintos traškesį.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sostinėje atsidarė restoranas, kuris įkandamas ne kiekvienam: šampanas čia kainuoja net 1490 eurų (506)

Vilniuje duris atvėrė naujas restoranas „Nineteen18”, kurio pavadinimas skirtas paminėti...

Kauniečių pora leidosi į malonius iššūkius: kuria grožį, kurį pataria suvalgyti ilgai nelaukiant (8)

Ar ilgai rankose pavyktų išlaikyti maždaug keturis kilogramus sveriančią puokštę? Būtent tiek...

Grybų sezonas: vieni stebisi nematytomis grybų rūšimis miške, kiti egzotikos ieško parduotuvėse (27)

Atėjus rudeniui dažnas gyventojas progą ištrūkti į gamtą atranda dėl vis dar šildančios...

Tefloniniai indai – baubas ar visgi nepakeičiami pagalbininkai virtuvėje? (13)

Neprikepantys indai yra puikus išradimas – gaminant sunaudojama mažiau riebalų, o išplauti...

Natūralaus rauginimo paslapčių mokanti Ieva Šidlaitė: raugintiems produktams neatsispiria net didžiausi skeptikai (8)

Žolelių ir lauko gėrybių specialistė, knygos „Natūralus rauginimas “ autorė Ieva...

Top naujienos

Vladimiras Laučius. Pasprinkite savo mediena. Atsakymas urėdams ir babuinams (86)

Daug visko pasakyta miškų kirtimo tema. Kadangi šia sritimi domiuosi seniai, nemažai bendravau su...

Kuodis apie kainas: Lietuva turi seną rimtą bėdą (3)

Bandymo didinti kainas, nes mažėja pirkėjų strategija niekur neveda, sako ekonomistas Raimondas...

Grafininos vyrui Nigelui pareikšti nauji įtarimai – advokatas mano, kad tai policijos taktika papildyta 10:55 (23)

Dingusiosios „Olialia“ mergaitės Sandros Grafininos nužudymu įtariamas jos vyras Nigelas Westas...

Baltiškos Ženios atostogos. Europietiškiausią Europą atrado Estijoje: čia trūksta tik pinigų (35)

Iš visko, ką mačiau, ši Europa – pati europietiškiausia. Džiugių spalvų identiški mediniai...

Lietuvis Kretoje aptiko įspūdingą radinį: iš pradžių man grasino kalėjimu (62)

„Graikai, kuriems parodydavau savo radinį, išsigąsdavo, kad mane pasodins į kalėjimą“, –...

Rinkimuose Šimašius siekia dalyvauti nebe su Liberalų sąjūdžiu papildyta (86)

Vilniaus miesto meras buvęs liberalų lyderis Remigijus Šimašius kitų metų savivaldos rinkimams...

Jie irgi lauks popiežiaus: čia atvykstama numirti (61)

Kada popiežius Pranciškus iš Aušros vartų papamobiliu bus vežamas į Katedros aikštę, savo...

Vilniuje „Hyundai“ atsidūrė ant kito automobilio (7)

Penktadienį, apie 10.20 val., Vilniuje, prie Švitrigailos ir Naugarduko gatvių sankryžos,...

Po devynerių metų motinystės atostogų: turėčiau jau būti nučiuožusiu stogu ir nukvakusi supermamytė (4)

Motinystės atostogos Lietuvoje yra vienos ilgiausių Europoje. O ypač jei augini ne vieną vaiką....

Seniausias sostinės prekybos centras keičia prekinį ženklą (1)

Vilniaus centre šalia Neries upės įsikūręs prekybos centras VCUP keičia prekinį ženklą ir...