„Aš save vadinu sriubiniu, o kadangi žuvis man – vienas iš mėgstamiausių patiekalų, tai man dažniausiai patinka žuvies sriubos. Dažniausiai tai darau, kai gamtoje būnu, žygyje“, – pasakoja kunigas E. Darulis.

Kokie šios žuvienės ingredientai yra būtini, o kuriuos galima keisti?

Noriu, kad žuvis būtų ta, kuri gyvena Lietuvoje, arba atplaukia kartkartėmis – tai lašiša arba upėtakis. Eršketai taip pat pagaliau atsiranda mūsų tvenkiniuose – tai yra žuvis, kuri buvo išnykusi. Ir vėžiai, kurie kaip jau ir nyksta, bet šitie vadinami invaziniais, bet skonis tas pats. Taip pat naudojamos šakninės daržovės.

Svogūnų laiškus aš pakepinu su tarkuotom morkom, o agurkus įdedu jau į išvirusią sriubą, kad jie tokie žali plaukiotų, gaivumo duotų, man patinka.

Nuo ko reikėtų pradėti?

Pasiruošti žuvį, nusiskusti morkas, bulves, topinambus. Bulves ir topinambus nulupu, nuplaunu ir supjaustau nedideliais gabalėliais, morkas nulupu, nuplaunu ir sutarkuoju. Jos gali būti ir skirtingų spalvų. Man visą laiką atrodė įdomios geltonos morkos. Dedu parūkytą upėtakį. Pavyzdžiui, kai būni gamtoje, gali lapuočio medžio pagalį dėti į laužą ir vėliau kaip nuodėgulį kišti į pačią sriubą. Bet galima dėti bet kokią išrūkytą žuvį ir tada sriuboje atsiranda dūmų kvapas – išeina tarsi gamtoje virta sriubytė.

Tuomet supjaustome eršketą. Taip pat naudosime kavamale sumaltą trimitėlį ir alvytę. Trimitėlį galima valgyti net žalią. Šie grybai išvirti tampa labai blogai virškinami, kaip kokia kremzlė, tad juos geriau džiovinti.

O jūs girdėjote, kad galima valgyti ir raudonąsias musmires? Žmonės jas sudžiovina ir naudoja kaip vitaminų šaltinį...

Kalbama, kad ten luobelėj pagrindinis tas nuodas, bet aš nemanau, kad reikia valgyti, nes bet koks grybas, turintis nuodo, labiau apsunkina kepenis. Yra daug nuodingų grybų, kuriuos gali valgyti ir nieko tau niekada nenutiks. Pavyzdžiui, storalūpis – pilkoji meškutė: juos dabar priskyrė prie mirtinai nuodingų, o kažkada buvo taip, kad maišais žmonės rinkdavo juos. O vitaminų šaltinių turime ir be grybų. Grybai tegul geriau būna proteinas, sakykime, mineralinės medžiagos, reikalingos žmogui. Tai geriau valgyti tuos, kuriuos galima valgyti. Man teko gyventi Italijoje, tai vietiniai žiūrėdavo į mane kaip į kokį ekstremalą, kuris renka grybus, nes jiems atrodydavo, kad jei ne ant prekystalio – būtinai bus nuodingas. O kalbant apie musmires, tai jų daug yra valgomų, pavyzdžiui, oranžinė musmirė.

Daugiau sriubos paslapčių ir kodėl į ją dedamas... liaudiškai vadinamas Jeronimas, žiūrėkite čia:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (131)