Ši knyga šiemet išleista neatsitiktinai – sukanka lygiai 500 metų, kai garsios ispanų Aragonų dinastijos atstovė, Italijoje užaugusi Bona Sforca buvo karūnuota Lenkijos karaliene ir didžiąja Lietuvos kunigaikštiene. Šiai moteriai negailima epitetų, ji buvo didi asmenybė, tikra dama ir išmintinga valdovė, į Lietuvą atnešusi kulinarijos tradicijas, stalo ir vaišių etiketą, svetingumo supratimą ir mecenatystę.
„Nuostabu, kad istorija artėja prie žmogaus, neabejoju, to siekė ir karalienė Bona. Ji buvo kultūros patronė, labai daug į ją investavo. Pagerbdami didžiulį valdovės įnašą į Lietuvos gastronominę kultūrą, restoranui Trakuose prieš šešerius suteikėme „Bona“ vardą. Nuo to laiko restorane kūrybiškai sekame Milano kunigaikštytės atvežtomis bei įdiegtomis Viduržiemio jūros regiono kulinarijos tradicijomis. Karalienės Bonos įkvėpti nuolat puoselėjame draugystę ir bendradarbiavimą su kviestiniais mentoriais iš Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos“, – vakaro svečiams pasakojo restorano įkūrėja Rasa Šnaiderienė.
Istorijos apie Lietuvos didžiąją kunigaikštienę į vieną knygą surinktos bene pirmą kartą. Ano meto virtuvė knygoje turi kur kas platesnę reikšmę, per ją knygos kūrėjos atskleidžia gyvenimo būdą, papročius ir pačios Bonos asmenybę. Knygos autorės ilgai ieškojo ir receptų, kurie atitiktų to meto virtuvės tradiciją.
Aistringai istorija ir karalienės Bonos gyvenimu besidominti knygos autorė Jolita Bernotienė kalbėjo: „Ano meto Lietuvoje dominavo juoda duona, o Bonos dvaras buvo pratęs prie baltos. Balti miltai – vienas iš didžiausių italų mitybos įtakos aspektų mūsų virtuvėje. Tačiau karalienės nuopelnai kur kas didesni – ji buvo Renesanso epochos žmogus, dama, kuri šiais laikais atitiktų emancipuotos moters etaloną: išsilavinusi, veikli ir ambicinga, sugebanti derinti darbą bei atsakomybę šeimoje, neužmirštanti, kad yra dailiosios lyties atstovė ir gebanti tuo pasinaudoti. Tokio charakterio moteris kaip ji šiandien turbūt būtų didelės įmonės arba net valstybės vadovė.“
„Karalienės Bonos valdymo metais ant valdovo stalo atsirado lazanija ir tortai, maistas imtas gardinti Viduržemio jūros virtuvei būdingomis žolelėmis, pradėta valgyti daugiau daržovių. Sakoma, kad Bona išmokė lenkus ir lietuvius kultūringai elgtis prie stalo“, – karalienės nuopelnus lietuviškai virtuvei vardijo viena iš knygos autorių – istorikė, doktorantė Rasa Leonavičiūtė.
„Valgydami net nesusimąstome, kiek daug patiekalų metams bėgant nuo kunigaikščių stalo persikėlė kasdieninę mūsų virtuvę. Ir joje – galybė atradimų, kaip ir karalienės Bonos gyvenime, kuris gali įkvėpti netgi šiandienos moteris. Tai pirmoji tokia visapusiška knyga ne tik apie karališkos šeimos virtuvę, bet ir apie Bonos gyvenimo vingius, politines vingrybes“, – sakė knygos leidėja, leidyklos „Aukso žuvys“ įkūrėja Sigita Pūkienė.
Receptai iš nepaprastomis istorijomis ir iliustracijomis pagardintos knygos jos pristatymo vakarą atgimė naujam gyvenimui. Virtuvės šefas Artūras Naujokas iš naujojo meniu patiekė valgius, kurių receptūra siekia Renesanso laikus. Svečiams buvo pasiūlyta: rizotas su miško grybais, lakštiniai su varškės sūriu, vyne troškintas liežuvis su pastarnokų tyre ir šakninėmis daržovėmis, vyšnių tartaletė su rožių vandeniu ir grūstais pipirais.
