Kokias braškes rinktis: lietuviškas ar importuotas iš užsienio – klausimas, jau daug metų neduodantis ramybės daugeliui lietuvių. Braškių augintojai ir prekybininkai sako, kad pirkėjai vis tik labiau vertina lietuviškas uogas, o mitybos specialistė paaiškina, kuo realiai gali skirtis vietinių ir atvežtinių braškių savybės.
© DELFI / Karolina Pansevič

Centrinio Kauno turgaus prekybininkai sako, kad lyginant su situacija prieš keletą metų, žmonės drąsiau perka importines braškes, rašoma pranešime spaudai. Tai, anot jų, gali būti susiję su didesniu uogų pasirinkimu ir dėl to šiek tiek sumažėjusia atvežtinių braškių kaina. Jei anksčiau dominuodavo lenkiškos braškės, pasirodydavusios šiek tiek anksčiau už lietuviškas, tai dabar jau ankstyvą pavasarį gana gausu ispaniškų, graikiškų ir iš kitų pietų šalių atvežtų uogų.

Svarbiausias kriterijus – kaina

„Kol lietuviškų braškių yra nedaug ir jų kaina gerokai didesnė nei atvežtinių, daugiau pirkėjų renkasi pastarąsias. Tačiau kai sezonas įsibėgėja ir kainos krenta, žinoma, dauguma teikia pirmenybę lietuviškoms, nors jos ir išlieka šiek tiek brangesnės“, – pasakoja Jolanta, Kauno turguje prekiaujanti ir lenkiškomis, ir Šakių rajone užaugintomis lietuviškomis braškėmis.

Pasak jos, pirmenybę teikdami lietuviškoms uogoms pirkėjai tikisi, kad jos bus natūraliau užaugintos ir šviežesnės, nes jų transportavimo laikas iki prekybos vietos kur kas trumpesnis.
Pašnekovei pritaria ir braškių augintojas Arturas Liaudinskas, Kauno rajone turintis apie 1,6 ha ploto braškių ūkį.

Braškių sezonas: lietuviškos geriau, bet nėra ko bijoti ir atvežtinių
© DELFI / Karolina Pansevič

„Manau, yra dvi grupės pirkėjų. Vieniems nėra jokio skirtumo, kur užaugintos braškės, todėl renkasi jas pagal kainą. Kiti valgo tik lietuviškas nuo pačių pirmųjų brangiausių, bet perka jas dažniausiai iš vieno ir to paties ūkininko ar bent kelių. Pastarųjų pirkėjų turbūt yra gerokai mažiau. Bet kai kainos sumažėja ir susilygina, lietuviškas uogas renkasi jau dauguma – dėl jų šviežumo ir dar dėl nuogąstavimo, kad atvežtinės uogos bus apdorotos chemikalais“, – pasakoja ūkininkas.

Pasak braškių augintojų, šiemet lauko braškės dėl šaltų ir permainingų orų pavasarį vėlavo apie dvi savaites, tačiau šiomis dienomis vienu metu pasipylė įvairaus ankstyvumo uogos, todėl kainos gana staigiai krito.

Beje, norėdami paankstinti derlių ūkininkai jau kurį laiką augina braškes po priedangomis, o dabar vis labiau populiarėja ir auginimas šiltnamiuose. Tokiu būdu lietuviai jau gali bent šiek tiek pasivaržyti ne tik su lenkiška, bet ir su iš pietų Europos šalių atvežama produkcija.

Didelio skirtumo neįžvelgia

Dietologė Daiva Markauskaitė sako, kad, vertinant maistingumą ir gerąsias uogų savybes, didelio skirtumo tarp atvežtinių ir lietuviškų braškių neturėtų būti.

„Bobos daržas“
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Kiek man yra žinoma, braškės specialiais preparatais transportavimui nėra apdorojamos. Čia naudojami kitokie būdai, pavyzdžiui, staigus atvėsinimas iki 0 laipsnių. Dėl tokių priemonių ir ilgesnio transportavimo laiko uogos gali prarasti dalį aromato, skonio savybių, taip pat ir nedidelę dalį vitaminų bei naudingųjų medžiagų ar nepriekaištingą prekinę išvaizdą.

Kitas dalykas – kad didesnėse užsienio šalyse yra ir daugiau labai didelių ūkių, todėl yra didesnė tikimybė, kad braškės bus intensyviai tręštos ir purkštos nuo kenkėjų bei piktžolių, nes itin didelius plotus kitaip apdirbti nėra galimybių. Kita vertus, atitinkamos Lietuvos tarnybos aktyviai prižiūri ir tiria importuojamą produkciją, tad leistinas normas viršijančių produktų pas mus prekyboje neturėtų būti“, – dėsto mitybos specialistė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Gardžios naujienos

Top naujienos

Gyventojų mažėja, o šie specialistai ir toliau dygsta kaip grybai (115)

Gydytojų odontologų draugija skambina pavojaus varpais - Lietuvos universitetuose rengiama per...

Klaipėdos prabanga: už merui skirtą „Volvo“ moka daugiau, nei uždirba savivaldybės specialistas (236)

Neseniai iš automobilių salono į Klaipėdos savivaldybės aikštelę atriedėjo naujutėlaitis...

R. Valatka. Po kiek teisingumas lizingu su mokėjimo atidėjimais? (1)

Jei tik STT varpai skamba ne tau, tai mirk iš juoko. Vaizdas per teliką toks, kaip į lauko...

Naujaneriuose pagerbti nužudyti mūsiškiai (2)

Praeitais metais Holokausto aukų atminimo dieną, rugsėjo 23-ąją rašytojos Rūtos Vanagaitės...

Įspūdingiausios laidotuvės istorijoje: milijonai žmonių, uždengta Triumfo arka ir valstybinis gedulas (6)

Prieš 20 metų 1997 metų rugsėjo 6 dieną Londono gatvėmis judėjo gedulinga procesija. Karste...

Atnaujinta „iOS 11“: prastos naujienos „iPhone“ baterijoms (6)

Po kelis mėnesius trukusio bandomosios versijos testavimo „Apple“ pagaliau pristatė plačiajai...

Iš Portugalijos sugrįžusi A. Petravičienė: supratau, kad turiu iš gyvenimo išbraukti du žmones (30)

Televizijos šou „ Kelias į žvaigždes “ prieš daugelį metų išgarsėjusi atlikėja Agnė...

Plovas kitaip – Rytų įkvėpta aštri vištienos improvizacija (4)

Tai aštrus patiekalas su kajeno pipiru ir įmantriu pavadinimu – jambalaya . Dažniausiai šis...

Karys be uniformos. Karo lakūnu Ukrainoje tapęs vyras – apie griežtas taisykles, baimes ir melą žmonai (11)

„Kiekvienas lakūnas skaičiuoja kiekvieną minutę. Nežinau daug ar mažai – 11 tūkstančių...

„Stumbro“ futbolininkai sensacingai nukarūnavo „Žalgirį“ ir laimėjo LFF taurę (45)

Kauno „Stumbro“ futbolininkai nutraukė Vilniaus „Žalgirio“ šešių iš eilės laimėtų...