Netradicinio ūkio įkūrėjas ir valgomųjų vabzdžių veisėjas Donatas Glušauskas pasakoja, kad specialiomis sąlygomis užauginti svirpliai yra ne tik ekologiški ir savyje neturintys genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), tačiau jie yra tinkami ir alergiškiems bei glitimo netoleruojantiems žmonėms.
„Mūsų auginami svirpliai išsiskiria maistingumu. Sudėtyje yra daugiau nei 65 proc. baltymų, o tai – dukart daugiau nei, pavyzdžiui, jautienoje. Taip pat valgomieji svirpliai turi daug skaidulų, kalcio bei geležies, juose gausu vitaminų ir mineralų, yra visų amino rūgščių. Tuo tarpu Omega 3 ir 6 – netgi daugiau nei lašišoje. Tai neabejotinai tvariausias baltymų šaltinis gamtoje“, – sako UAB „Acheta“ komercinio vabzdžių ūkio įkūrėjas Donatas Glušauskas.
Ateities maistu vadinamųjų valgomųjų vabzdžių augintojas pasakoja, kad nepaisant nemalonių asociacijų ar mūsų regiono žmonėms dar neįprastos vabzdžių mitybos koncepcijos, svirpliai turėtų atsirasti kiekvieno virtuvėje.
„Tiek džiovintais svirpliais, tiek iš jų gaminamais miltais galima ir rekomenduojama praturtinti kasdienę savo mitybą, pakelti ruošiamų patiekalų energetinę vertę, naudoti vietoj įprastų alergiją kelti galinčių produktų. Be to, ir svirplių skonis yra labai geras. Primena saulėgrąžas, riešutus“, – pasakoja ūkio vadovas.
Augintojas pažymi, kad svirpliai naudingi ne tik žmogaus organizmui, bet ir siekiant tausoti gamtos išteklius.
„Pirma, jų auginimas reikalauja keletą kartų mažiau žaliavų, nei vištų, kiaulių ar karvių. Antra, jie neišskiria aplinkai kenksmingų dujų. Pavyzdžiui, norint gauti tokį patį kiekį baltymų kaip jautienoje, svirplių auginimui reikia 200 kartų mažiau vietos, nei galvijų, 2000 kartų mažiau vandens ir 14 kartų mažiau maisto. Tuo tarpu CO2 emisija siekia vos 1 proc., lyginant su karvėmis“, – teigia D. Glušauskas.
Keps desertus iš Lietuvoje užaugintų svirplių
Dažniausiai valgomieji vabzdžiai maistui naudojami džiovinti, kepti arba miltų forma. Džiovinti ir kepti vabzdžiai įprastai valgomi vieni, o iš miltų gaminami įvairaus tipo kepiniai ir desertai. Tad valgomųjų vabzdžių įtraukimas tiek į restoranų, tiek į kasdieninės žmonių mitybos meniu – laiko klausimas.
„Azijoje, didžiosiose Europos bei Šiaurės Amerikos valstybėse diskusijos ateities maisto tema girdimos jau ne vienerius metus. Šiandien, kartu su tvaraus gyvenimo principais, rūšiavimo ir gamtos išteklių tausojimo svarbos supratimu, į Lietuvą atkeliauja ir tvarumą skatinančios maisto tendencijos. Neabejotinai ryškiausia jų ir bus valgomieji vabzdžiai“, – teigia „Įranga restoranams“ vadovas Andrius Anisimenka.
Tiesa, anot A. Anisimenkos, pagrindinis trikdis, ribojantis ateities maisto titulą turinčių vabzdžių įsitvirtinimą rinkoje yra visuomenėje vyraujantys mitai bei nepagrįstos asociacijos.
„Mūsų klientai – restoranų verslo atstovai – pasakoja, kad žmonės į šio tipo produktus žiūri dar gana konservatyviai. Juos gąsdina išvaizda ir natūraliai kylančios asociacijos, kurių atsikratyti nėra lengva. Vis dėlto, net ir didžiausi skeptikai paragavę sutinka, jog skonis yra kur kas geresnis, nei išvaizda“, – sako A. Anisimenka.
Naminius svirplių miltų keksiukus žymi kulinarė I. Juciūtė mugės metu keps konvekcinėje krosnyje.
