„Skanus maistas kiekvienam suteikia daug džiaugsmo. Mums skanus maistas, pirmiausia, yra šviežias. Tačiau ne mažiau svarbu, kad jis būtų įvairus, atitiktų poreikius, kartais nustebintų, lavintų skonį, skatintų atrasti naujų pojūčių ragaujant – juk ir nuo nuotaikos priklauso, ko tą dieną norisi“, – atskleidžia Aidas Poleninas, „Maximos“ maisto gamybos departamento direktorius.

Maisto šviežumą labiausiai vertina ir prekybos tinklo pirkėjai – tai kaip svarbiausią skanaus maisto savybę įvardijo net 63 proc. apklausos dalyvių. Beveik ketvirtadalis apklaustųjų nurodė, kad jiems svarbu, jog maistas būtų sveikas. Kitiems labiausiai rūpi sotumas, gardus kvapas ir estetinė išvaizda.

Suaugusiems skaniausi cepelinai, vaikams – blynai

Pasiteiravus apie tai, kokios šalies ar regiono virtuvės patiekalai jiems skaniausi, daugiau nei pusė (52 proc.) respondentų nedvejodami pasirinko lietuvių virtuvę. Beveik penktadaliui apklaustųjų labiausiai patinka itališki gaminiai, dar 8 proc. – kinų. Kitų šalių ar regionų virtuvės susilaukė gerokai mažiau populiarumo, rašoma pranešime spaudai.

Tad nieko nuostabaus, kad paklausus, koks patiekalas pirmiausia šauna į galvą, išgirdus ką nors sakant „skanus maistas“, topo viršūnėje įsitaisė cepelinai – juos pasirinko net 24 proc. apklausos dalyvių. Nuo jų nedaug atsiliko kepsnys (steikas), kurį labiausiai mėgsta 18 proc. apklaustųjų, o trečią ir ketvirtą vietas dalinasi žuvis (12 proc.) ir troškinys (11 proc.).

Sąraše, kuriame žmonės vardijo po vieną jiems skaniausią patiekalą, taip pat atsidūrė pica, salotos, šaltibarščiai, įvairūs saldumynai, makaronai, sriubos. Beje, keletui apklaustųjų skaniausias maistas – lašiniai.

Tėvų nuomone, jų vaikų mėgstamiausi patiekalai – blynai (tai nurodė 24 proc. vaikų turintys apklausos dalyvių), makaronai (16 proc.), kotletai, vaisiai ir daržovės (po 11 proc.).

Vakarienė skanesnė nei pusryčiai

Lietuvių įpročiai skiriasi ir gaminant maistą namuose: 42 proc. ant viryklių dažniausiai kaičia tradicinius patiekalus, o trečdalis priskiria save eksperimentuotojams, nuolat ieškantiems naujų receptų. Kas penktas pirmenybę teikia praktiškumui – jie renkasi greitai pagaminamus patiekalus.

Apklausa patvirtino, kad ne visada skanu tai, kas sveika ir naudinga. Sveikos mitybos specialistai dažnai pabrėžia, kad svarbiausias dienos maistas yra pusryčiai – su tuo sutinka penktadalis apklaustųjų, tačiau tik 7 proc. teigia, kad pusryčiai jiems yra ir skaniausi.

Pietus kaip svarbiausią ir skaniausią valgį įvardijo po daugiau nei 40 proc. respondentų. Vakarienę svarbia laiko 17 proc. apklausos dalyvių, užtat skaniausia ji net 24 proc. pirkėjų.

„Nepaisant fakto, jog pusryčiai – antras pagal svarbą dienos maistas, darome prielaidą, kad žmonės ryte skuba į darbus ir nespėja pasigaminti jiems tikrai skanių patiekalų. Pietūs – svarbūs ir gardūs, nes daugumai žmonių tai yra trumpas pabėgimas nuo dienos rūpesčių. O vakarienei skiriama daugiau laiko – taigi net suprasdami, kad daugiau dėmesio turėtų skirti pusryčiams, mūsų pirkėjai linkę labiau pasilepinti vakarais“, – komentuoja A. Poleninas.

Geriausią kulinarą mato veidrodyje

Lietuviai save laiko išties neblogais kulinarais – save kaip skaniausiai gaminantį asmenį šeimoje įvardijo net 53 proc. apklausos dalyvių.

Antrosios pusės gaminamą maistą labiausiai mėgsta penktadalis apklaustųjų, dar 14 proc. labiausiai vertina mamos gaminamus patiekalus, o dukros, sūnaus, močiutės, anytos ar tėčio kulinarinius gabumus įvertino tik po kelis procentus apklaustųjų.

Tiesa, apklausoje dalyvavo daugiausia moterų, kurios vis tik dažniau yra atsakingos, kad šeimos nariai būtų sotūs.

Skonio maistui prideda ne tik produktų šviežumas ar prieskoniai, bet ir kompanija. Net 38 proc. apklaustųjų patvirtino, kad jiems maistas skanesnis valgant su šeima ar draugais. Taip pat lietuviams skaniau valgyti gerokai išalkus (24 proc.), gamtoje ar atostogų metu (17 proc.).

Respondentų paklausus apie mėgstamiausią skonį paaiškėjo, kad daugiau nei trečdaliui (35 proc.) labiausiai patinka saldumas, ketvirtadaliui – sūrumas, o kitokius skonius jie rinkosi rečiau.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)