Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ daržovių ir vaisių ekspertė, teigia, kad persikų ir nektarinų populiarumą lemia ir kitos savybės: vitaminų gausa, šių vaisių nauda tiek virškinimui, tiek odai, rašoma pranešime spaudai.

Kokia tikroji persikų kilmė?

Dėl panašaus sąskambio dažnai klaidingai šie vaisiai kildinami iš egzotiškosios Persijos. Tačiau tikroji persikų kilmės vieta – Kinija, iš kurios šie vaisiai per Persiją pasklido po visą pasaulį. Kadangi į Senovės Romą persikai atkeliavo iš Persijos, gyventojai šį vaisių ir pavadino „persų obuoliais“ bei taip visiems laikams davė peno šių vaisių kilmės interpretacijoms.

Mažai kaloringus persikus verta rinktis geresne savijauta besirūpinantiems žmonėms. Persikai pakelia nuotaiką, mažina nerimo jausmą. Anot J. Sabaitienės, šie kaulavaisiai taip pat gerina virškinimą, tai vieni iš daugiausiai vitaminų turinčių vaisių: persikuose gausu vitaminų A, B ir C, taip pat fosforo, kalcio, magnio, kalio.

Persikai

Negana to, šie vaisiai aktyviai naudojami kosmetologijoje – jie turi antiseptinių, senėjimą stabdančių savybių, nes palaiko drėgmės pusiausvyrą odoje, ją gaivina, saugo nuo raukšlių atsiradimo.

Tačiau trečias pagal populiarumą po obuolių ir bananų vaisius pasaulyje taip pat pasižymi ir ne tokiomis palankiomis savybėmis: persiko kauliuke randama nuodingų medžiagų – vandenilio cianido rūgšties. Vis dėlto vaisių ir daržovių ekspertė skuba nuraminti – kad ši rūgštis padarytų įtakos žmogaus sveikatai, reikėtų suvalgyti ne vieną dešimtį kauliukų.

Nektarinai – ne mažiau vertingi už persikus

Nektarinai visai be reikalo dažniausiai lieka persikų šešėlyje. Taip yra dėl klaidingo manymo, jog tai – išvestinis vaisius: persiko ir slyvos hibridas. Tačiau tiesa ta, kad nektarinai nei skoniu, nei vertingosiomis savybėmis nenusileidžia savo pagrindiniams giminaičiams. Vitaminų kiekiu nektarinai netgi pranoksta persikus: juose randama daugiau geležies, fosforo, kalio. O dėl vitamino C ir antioksidantų gausos šie kaulavaisiai padeda išsaugoti odos jaunystę.
Nektarinai

Nektarinai taip pat šalina organizme besikaupiančius skysčius, o dėl pektino gausos gali padėti mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, taip švarinti kraujagysles. Jie, kaip ir persikai, taip pat turi medžiagų apykaitą gerinančių savybių – padeda suvirškinti riebius produktus, stimuliuoja virškinamojo trakto veiklą.

Tinka ne tik saldiems patiekalams

J. Sabaiteinė teigia, kad tiek persikai, tiek nektarinai gali tapti ne tik vaisiniu desertu ar torto puošybos elementu. Šiuos vaisius galima panaudoti ir ruošiant pietų ar vakarienės patiekalus.
„Dažniausiai šie kaulavaisiai patiekiami po valgio, kaip sveikas ir sultingas desertas. Tačiau jų gerosios virškinamosios savybės diktuoja naują jų vartojimo būdą – tiek persikai, tiek nektarinai gali tapti puikiu salotų ingredientu, mėsos pagardu ar netgi sveiku mėsiškų patiekalų garnyru“, – pasakoja ekspertė.
Anot jos, tik drąsiai eksperimentuojant virtuvėje, galima atrasti pačius netikėčiausius skonių derinius, apie kuriuos net nebuvote pagalvoję anksčiau.
J. Sabaitienė dalijasi originaliu salsos receptu, padėsiančiu į šiuos vaisius pažvelgti kitaip. Juk klasikinio skonio pomidorų salsa jau pabodusi.

Persikų ir nektarinų salsa

Jums reikės: po 2 gerai prinokusius persikus ir nektarinus, 0,5 raudonosios paprikos, 0,5 raudonojo svogūno, 1 jalapeno, 1 žaliosios citrinos sulčių, šviežių kalendrų lapelių, aitriųjų pipirų miltelių, druskos, šviežiai maltų pipirų.

Persikų ir nektarinų salsa

Paruošimas: į dubenį smulkiai supjaustome persikus, nektarinus, susmulkiname papriką, svogūną, jalapeną, kalendrą. Pagal skonį pagardiname aitriųjų pipirų milteliais, druska ir pipirais. Išspaudžiame žaliosios citrinos sulčių, viską gerai išmaišome. Salsą galite patiekti iš karto arba atšaldžius šaldytuve. Ji puikiai tinka su mėsos bei žuvies patiekalais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)