Artimuosiuose Rytuose kilęs plovas, kaip ir žydų atvežtas kugelis ar italų sugalvota pica tapo lietuvišku patiekalu, o kiekvienas lietuvis geriau už kitus žino, kaip jį dera gaminti.
Todėl ir verda, kaip išmano: gamina ryžių košę, į kurią prideda keptos kiaulienos, gausiai užpila pomidorų padažu, ir štai – tikras lietuviškas plovas, visų valgyklų džiaugsmas.
Iš tiesų plovas, kaip ir cepelinai, turi gana tikslias gaminimo taisykles. Jas galima šiek tiek koreguoti, derinti prie vietinių tradicijų, bet tyčiotis iš gardaus valgio vis dėlto nederėtų.
Pirmasis žingsnis. Daržovės. Plovo pagrindas – ropiniai svogūnai, morkos ir česnakai. Viskas. Salierus, pomidorus, cukinijas, baklažanus palikite ryžių troškiniams. Aš dar dedu visą aitriosios paprikos ankštį, tiesiog patinka aštrūs patiekalai.
Morkas plovui reikėtų pjaustyti plonais šiaudeliais. Blogiausiu atveju, jei valgytojai morkų gabalėlių nemėgsta, galima jas stambiai sutarkuoti. Taip paruoštos, jos perduos patiekalui salsvoką skonį ir nudažys ryžius gražia gelsva spalva. Šiukštu pjaustyti morkas žiedais ar pusžiedžiais. Taip negalima, ir viskas.
Nuluptus svogūnus pjaustome pusžiedžiais arba gana stambiais kvadratėliais. Česnakų galvą, nupjovus viršūnę, galima dėti į plovą net neluptą, o paskui, patiekalui išvirus, išspausti minkštimą. Galima supjaustyti riekelėmis, svarbu, kad česnakai paskleistų savo aromatą. Aitriąją papriką supjaustome žiedeliais. Jei labai bijote aitrumo, prieš tai pašalinkite sėklas, kuriose pats piktumas.
Dabar – mėsa. Aviena arba vištiena. Jokiu būdu ne kiauliena. Kaip žinote, kiaulaitės plovo gimtinėje užgintos. Be to, kiauliena taisyklingai verdamame plove bus sausa, ar to reikia?
Vištieną supjaustome stambiais gabalais. Jei naudosite visą vištą, išpjaukite nugarkaulį, nukapokite sparnų galelius, išpjaukite krūtinėlę. Iš jos išeis gardus kepsnys, iš stuburkaulio – sultinys, o štai plovui palikite sparnelius, šlauneles, kulšeles ir kitas tamsesnes vištienos dalis.
Mėsą ir daržoves būtina apkepinti. Jei gaminate įprastomis namų sąlygomis, ne lauke ant laužo ir ne specialiame puode – kazane, nebus nuodėmė viską apkepinti keptuvėje, o paskui perdėti į puodą, kuriame virsite.
Apkepimui tradiciškai naudojamas augalinis aliejus, bet šiuo atveju ir aš darau nuodėmę: vietoje jo renkuosi kiaulienos taukus, kurie suteikia papildomo aromato ir skonio. Galų gale, mes lietuviai, kiaulienos valgytojai.
Taukus keptuvėje gerai įkaitiname, juose porcijomis, nesugrūsdami, po kelias minutes iš abiejų pusių apkepiname vištienos gabalus, kad lengvai apskrustų. Mėsą perkeliame į puodą.
Likusiuose riebaluose kepame daržoves: iš pradžių pjaustytus svogūnus, kol pabąla ir suminkštėja, tada sudedame morkas ir po kelių minučių – česnakus. Apkepusias daržoves suverčiame ant mėsos.
Karštoje sausoje keptuvėje pakaitiname prieskonius – kumino grūdelius ir, jei turite, džiovintus raugerškius. Kai prieskoniai paskleidžia aromatą, supilame juos ant mėsos, dar įberiame maltų kalendrų, druskos ir grūstų juodųjų pipirų.
Apkeptą mėsą ir daržoves užpilame verdančiu vandeniu. Jo reikia maždaug dvigubai daugiau, nei naudosime ryžių. Jei ryžių bus maždaug litras, vandens reikės maždaug dviejų litrų.
Mėsą ir daržoves troškiname maždaug 40 minučių–valandą ant mažiausios kaitros, uždengę puodą. Paskui kaitrą didiname iki maksimalios, supilame gerai nuplautus ryžius, uždengiame ir, vėl sumažinę kaitrą verdame lygiai 12 minučių. Kaitrą išjungiame, bet puodą ant karštos viryklės paliekame dar 15-kai minučių.
Tik tada galima nukelti puodo dangtį. Pažiūrėkite – ryžiai minkšti, bet nesuvirę, sugėrę visą skystį, grūdelis guli prie grūdelio. Dabar galima ragauti – tik, primenu, jokio pomidorų padažo!
