Vaida Kurpienė kalbino profesorę, VDU Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto direktorę Elvyrą Jarienę.
– Koks yra pagrindinis skirtumas tarp ekologiškų ir neekologiškų grūdų?
– Šių produktų kokybė tikrai skiriasi. Vartotojas gali tai atpažinti skaitydamas, kas parašyta ant pakuotės. Ekologiškų ūkių gamintojai fasuoja ekologiškus grūdus ir ant pakuotės pamini, kad prekė atitinka ekologiškų produktų reikalavimus.
– Ant ekologiško produkto pakuotės yra tam tikri sertifikatai, ženkliukai, kuriuos verta žinoti, nes mus kartais klaidina. Pavyzdžiui, žodis natūralus. Juk visi grūdai yra natūralūs, bet ne visi yra ekologiškai užauginti. Jeigu mes kalbame apie medžiagas, kurių yra arba nėra ekologiškuose grūduose, lyginant su įprastai auginamais, tai kokių blogų medžiagų mes nerasime ekologiškuose grūduose?
– Ekologiški produktai nebūtinai yra natūralūs. Ekologiško produkto statusą Lietuvoje suteikia sertifikuojanti įmonė „Ekoagros“. Būtent tą užaugantį grūdą jie reguliuoja „nuo lauko iki stalo“, tol, kol sufasuoja grūdus į pakuotes ir jie mums papuola rytais į lėkštę, kai verdame košę. Studentai mielai atlieka palyginamuosius tyrimus ir jiems patiems, kaip vartotojams, tai yra įdomu. Pavyzdžiui, tyrėme grikius, išaugintus ypatingai ekologiškame ūkyje, pagal biodinaminio auginimo principą ir grikius, išaugintus intensyviai. Gavome akivaizdžius rezultatus – ekologiškame ūkyje išaugintuose grikiuose buvo daugiau baltymų, aminorūgščių, jie ilgiau išsilaikė, jų masė buvo didesnė, na, kitaip tariant, visiškai kitokia kokybė, negu tų, kurie buvo intensyviai tręšiami tam, kad gauti kaip įmanoma didesnį derlių. Toks būtų mano atsakymas – grūdų kokybė itin priklauso nuo to, kaip mes juos auginame.
– Kaip vyksta ekologiškų grūdų sertifikavimas ir kontrolė? Ar aš galiu savo darže be trąšų užauginti ir sakyti, kad čia ekologiškas produktas?
– Tikrai ne. Jeigu norite gauti ekologiško produkto sertifikatą, tam yra pakankamai ilgas kelias, trunkantis ne vieną, ne du ir ne tris metus. Kaip ir minėjau, įstaiga „Ekoagros“ užsiima šiuo akreditavimu. Šios įstaigos darbuotojai važinėja pas ūkininkus ir pagal principą „nuo lauko iki stalo“ kontroliuoja ir tikrina. Yra atitinkamos taisyklės, labai griežti reikalavimai ir nuo jų priklauso būsimo produkto įvertinimas.
– Dėl kokių priežaščių skiriasi ekologiškų ir neekologiškų produktų kaina?
– Lietuvoje ekologiškų ūkių plotai nėra tokie dideli, lyginant su intensyviai ūkininkaujančiais, kuriuose yra tūkstantis ir daugiau hektarų. Auginant kokybišką produkciją darbas yra žymiai imlesnis. Jei reikia paruošti gyvūninės kilmės kompostą, kol jis paruošiamas, kol biodegraduoja, tai trunka ilgai, kad būtų tikrai tinkama trąša. Tuo tarpu intensyviai auginant – padedi trąšas ir viskas. Be to, naudojamos tik natūralios augalų apsaugos priemonės, ruošiami įvairūs biopreparatai. Taip pat tokie produktai teigiamai veikia mūsų sveikatą. Dėl šių priežasčių kaina yra didesnė.
– Ar Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse ekologiškiems grūdams auginti taikomi vienodi reikalavimai, ar yra skirtumų?
– Taip, yra taikomi vienodi reikalavimai. Jeigu auginami kokie nors specifiniai grūdai, pavyzdžiui, biodinaminiai, tada reikia gauti kitokį sertifikatą ir tokiu atveju tai yra išskirtinis produkto žymėjimas. Tokie grūdai yra dar brangesni nei ekologiški. Minėta „Ekoagros“ asociacija suteikia biodinaminio produkto ženklą Lietuvos ūkininkams, kurių yra tikrai nemažai. Lietuvoje biodaminamio ūkininkavimo produktai yra labai aukštos kokybės, bet jie yra brangūs. Deja, vartotojas Lietuvoje yra orientuotas yra į pigesnį produktą, tad ūkininkai renkasi Vakarų Europos rinkas ir išveža produktą ten, kur gauna ženkliai didesnį pelną.
Taip pat laidoje virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas parodė, kaip pasigaminti vertingus ir skanius pusryčius.
