– Raminta, ar tiesa, kad tai, ką mokykloje valgys vaikai, priklauso nuo to, kokias valgymo tradicijas puoselėja šeima?
– Mano ilgametė praktika rodo, kad vaikai, kurie šeimose valgo sveikiau, kurių tėveliai gamina maistą namuose, neatsisako daržovių, galbūt tik pasirenka tarp agurko ir pomidoro, bet tai yra normalu. Vaikai turi turėti pasirinkimą tarp sveikatos šaltinių, bet ne tarp fri bulvyčių ir troškinio. Žinoma, mokyklose ir darželiuose tiekiamas maistas priklauso ir nuo virėjų gaminimo, geriausio maisto skonio, kvapo, konsitencijos atskleidimo. Bet kartais ir virėjos nėra visagalės, kai gaunami nekokybiški maisto produktai, tada pagaminti kokybiškai faktiškai neįmanoma. Viskas prasideda nuo kokybiškų maisto produktų, o tada reikia tik išsaugoti maistinę vertę, atskleisti geriausią skonį, kvapą, pateikti estetiškai. O jei dar aplinka, kurioje vaikai valgo – maloni, tuomet aplink esančios užkandinės neturės darbo. Norėtųsi, kad mokyklų valgyklos taptų šiuolaikiškos, patrauklios jaunimui, kad tai būtų jų traukos, laisvalaikio vieta, kurioje būtų galima valgyti subalansuotą maistą.
– Moksleivių diena prasideda nuo pusryčių namuose. Kodėl pusryčiai yra svarbūs ir kokie vertingiausi?
– Išpopuliarėjus protarpinio badavimo dietoms paaugliai, prisižiūrėję laidų, pradėjo valgyti kelis kartus per dieną. Tai yra klaidinga, ypač augančiam organizmui. Žinoma, 12 val. nevalgymo pertrauka nuo vakarienės iki pusryčių yra būtina kiekvienam žmogui, kad virškinimo sistema pailsėtų ir gerai funkcionuotų. Tačiau pusryčių dažnai atsisakoma ir dėl to, kad vakare, prieš pat miegą, valgoma daug ir dažnam žmogui vakarienė yra pagrindinis valgymas. Tokiu atveju organizmas nespėja suvirškinti maisto ir pusryčių yra atsisakoma. Būtina valgyti proporcingai, pietūs turėtų būti pagrindinis valgymas, o pusryčiai ir vakarienė turėtų sudaryti apie 20-25 proc. dienos maisto raciono. Vertingiausia pusryčiams valgyti šviežiai ruoštus šiltus patiekalus, ypač šaltuoju metų laiku: įvairios košės, gardintos sviestu ar ypač tyru alyvuogių aliejumi, trupučiu druskos, tiekiamos su vaisiais ir uogomis, taip pat tinka varškės patiekalai, blyneliai su vaisiais ir uogomis, kiaušinių patiekalai su daržovėmis ar tiesiog sveikuoliškas sumuštinis su viso grūdo duonele, daržovėmis, sūriu ar virta mėsyte ir su sviesto ar avokado užtepu.
– Kaip turėtų atrodyti vaiko priešpiečių dėžutė? Kokie užkandžiai tinkamiausi? Kokios dažniausiai daromos klaidos?
• Užkandžiams netinka greiti angliavandeniai, tokie kaip šokoladiniai batonėliai, saldainiai, saldūs ir rafinuotų miltų sausainiai. Tai tuščios kalorijos, kurios sukelia gliukozės šuolius kraujyje ir išbalansuoja imuninę sistemą. Sotumo jausmas trumpalaikis.
• Valgyti reikia reguliariai. Priešingu atveju, kito valgymo metu galima persivalgyti ir dažniausiai menkaverčio maisto.
• Porcijos dydis turėtų būti nuo 150 iki 300 g. Nerekomenduoju kasdien valgyti tą patį užkandį, pavyzdžiui, sumuštinį su sūriu ir obuoliu. Kuo įvairiau valgoma kasdien, tuo organizmas lengviau apsirūpina vitaminų, mineralinių medžiagų atsargomis.
• Svarbu, kad priešpiečių dėžutėje visada būtų bent saujelė šviežių uogų, vaisių ar daržovių. Galima įsidėti džiovintų vaisių, uogų ir iš jų pagamintų patiekalų. Taip pat reikėtų nepamiršti valgyti pilno grūdo kruopų, miltų, dribsnių gaminių, viso grūdo duonos.
• Jei norisi užkąsti, siūlyčiau rinktis sveikatai palankius produktus: riešutus, sėklas ir iš jų pagamintus patiekalus. Prekybos centruose galima rasti įvairiausių vaisių, jogurtų ir grūdų tyrelių be pridėtinio cukraus, tai puikiai gelbėja, kai nėra laiko gaminti.
Svarbiausia siekti, kad ir priešpiečių dėžutė būtų subalansuota. Geriausias pasirinkimas būtų patiems vaikams leisti susiruošti priešpiečių dėžutes, pasigaminti viso grūdo keksiukų, viso grūdo sumuštinių, viso grūdo sausainių ir pan. Tik nepamiršti įdėti švežių daržovių, vaisių, uogų.
– Gal turite patarimų, kurie padėtų tėvams lengviau paruošti maistą išsinešti?
– Patys vaikai turėtų ruošti maistą. Turiu dvi dukras, kurios puikiai susiruošia, o mes tiesiog pasirūpiname, kad virtuvėje visada būtų daržovių (agurkų, pomidoriukų, morkyčių, salotų), įvairiausių uogų ir vaisių, viso grūdo duonelės, virtos mėsytės ir sūrio. Sekmadieniais vaikai kepa sausainiukus, džiovintų vaisių ir riešutų batonėlius ar keksiukus, kuriuos visą savaitę dedasi į priešpiečių dėžutes. Taip pat nuperkame vaisių tyrelių, jogurto be pridėtinio cukraus ir kitų sveikatai palankių produktų.
Kukurūziniai sausainiai be glitimo ir be pieno
Šie puikūs, greitai pagaminami sausainiai puikiai tiks prie arbatos, šilto pieno, ar kaip užkandis neštis į žygį!
Jums reikės:
200 g ekologiškų kukurūzų miltų;
50 g ekologiškų smulkių avižinių dribsnių;
60 g ekologiško neraf. cukraus;
100 g ekologiško ypač tyro alyvuogių aliejaus;
2 vnt. ekologiškų kiaušinių.
Gaminimo eiga:
1. Įjungiame orkaitę iki 180 laipsnių temperatūros ir pasiruošiame kepimo skardą su kepimo popieriumi.
2. Į indą dedame miltus, dribsnius, cukrų, kiaušinius, pilame aliejaus ir viską gerai išmaišome.
3. Paimame 1 v.š. dydžio tešlos gabaliuką ir susukame iš jo nedidelį rutuliuką (apie 3cm skersmens). Dėliojame juos ant paruoštos skardos, prispaudus šakute taip, kad gautumėme plokščius, apvalius sausainius.
4. Kepame įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių iki auksinės plutelės susidarymo.
5. Palaukiame kol atvės sausainiai ir skanaujame!
Daugiau informacijos ir receptų rasite www.ramintabogusiene.lt
