Todėl PSO savo rekomendacijas teikia tiek medikams, tiek maisto, ypač mėsos, gamintojams. Panašu, kad situacija gerėja ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis (VMVT), tarp Europos šalių, kuriose mažiausiai parduodama veterinarinių antibiotikų, Lietuva praėjusių metų pabaigoje buvo penktoje vietoje.
Pasak Sauliaus Petkevičiaus, Vilniaus paukštyno Auginimo vadovo, tokias tendencijas lemia ne tik PSO rekomendacijos, tačiau ir vartotojų poreikiai.
Be antibiotikų ar užauginta be antibiotikų?
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad vištiena, kurioje būtų antibiotikų, negali atsidurti parduotuvių lentynose. Nors vis dar sklando mitai, kad šie paukščiai jais yra girdomi profilaktiniais tikslais ar net, kad augtų didesni, – tai Europos Sąjungos (ES) šalyse daryti yra uždrausta. Tačiau jiems susirgus, remiantis gyvūnų gerovės reikalavimais, juos gydyti antibiotikais yra privaloma. Jei to prireikia, mėsos augintojai skersti taip gydytus paukščius gali tik po to, kai antibiotikai pasišalina iš jų organizmo. Vis dėlto, nors mėsoje antibiotikų nebelieka, joje gali likti dėl jų mutavusių bakterijų. Jos, patekusios į organizmą, gali didinti ir žmogaus atsparumą antibakteriniams vaistams.
Ekologiška – nebūtinai užauginta be antibiotikų
S. Petkevičius taip pat atkreipė dėmesį į ekologišką paukštieną – taip ženklinta mėsa, nors ir brangesnė, turėtų būti kokybiškesnė. Anot jo, šį užrašą naudojantys ūkiai turi naudoti ekologiškus pašarus, užtikrinti gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos standartus. Tiesa, tai nereiškia, kad tokia paukštiena nebus paveikta antibiotikų.
Be hormonų, natūrali – tik reklaminiai triukai
Ant šviežios vištienos pakuočių gamintojai kartais panaudoja ir tokius užrašus kaip „natūrali“ ar „be hormonų“, kurie, S. Petkevičiaus teigimu, tėra reklaminiai triukai. Jis pabrėžia, kad hormonus paukštininkystėje naudoti draudžiama visoje ES, o jos teritorijoje veikiantys paukštynai yra griežtai prižiūrimi ir kontroliuojami.
Ką reiškia užrašas „kaimiška“?
Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į užrašą „kaimiška“ – jis, anot eksperto, reikšmės turi tik tuomet, jei šalia yra paaiškinamas „lėtai auginta“. Kitu atveju, patenka į tą pačią – reklaminių triukų – kategoriją.
Norintiems geros kokybės paukštienos jis pataria geriau pasidomėti jų auginimo sąlygomis, nes būtent jos labiausiai nulemia mėsos kokybę ir skonį.
„Tinkamai augintas, laisvėje gaunantis pabūti ir pilnavertišku lesalu lesinamas paukštis bus sveikas, jo nereikės gydyti antibiotikais, o jo mėsa, tikėtina, bus žymiai skanesnė bei saugesnė nei prastai auginto. Tai nulemia ne vietovė, bet gamintojų požiūris į savo veiklą, gyvūnų gerovę, taip pat ir skiriamos investicijos“, – įsitikinęs S. Petkevičius.