„Sumažinti anglies dvideginio pėdsaką įmanoma ir nekeičiant savo gyvenimo būdo“, – sako „BBC One“ laidos „Shop Well for the Planet?“ vienas iš vedėjų Chrisas Bavinas. Šioje laidoje rodoma, kaip šeimos išbando ekologiškesnes ir tvaresnes jiems įprastų produktų versijas. Štai keli šios laidos vedėjo patarimai.

1. Suvalgykite viską, ką nusiperkate.

Maisto švaistymas kenkia aplinkai, jūsų piniginei ir yra nebūtinas, – teigė Ch. Bavinas. – Geriausias būdas jį sumažinti yra planavimas“. Jis pataria susiplanuoti valgiaraštį visai savaitei, į šį procesą įtraukiant visus šeimos narius, tuomet kruopščiai susidaryti pirkinių sąrašą ir jo laikytis.

Išmetamo maisto kiekį taip pat galite sumažinti, jei vaisius ir daržoves pirksite vienetais, o ne pakuotėmis – tokiu atveju nusipirksite jų tiek, kiek reikia. Tiekimo grandinės atliekas sumažinsite nesibodėdami nusipirkti prekinę išvaizdą praradusių daržovių, kurios kitu atveju veikiausiai bus išmestos, pažymi Ch. Bavinas.

O jei iki vizito į parduotuvę vis tiek liko nesuvalgytų maisto produktų? Ch. Bavinas rekomenduoja juos panaudoti troškiniams, įdarams, padažams arba tiesiog užšaldyti.

2. Rinkitės sezoninę produkciją.

„Valgyti sezoninius produktus nėra nauja, madinga ar ištaiginga tendencija, nes būtent taip turėtume maitintis visi“, – sako jis. Savoje šalyje sezono metu užaugintų produktų nereikia toli gabenti ar skraidinti, taip pat laikyti šaldytuvuose, kad jie nesugestų. Jų taip pat nereikia auginti iškastiniu kuru šildomuose šiltnamiuose (nors dabar kai kurie šiltnamiai jau yra šildomi atsinaujinančia energija). Be to, sezoninė produkcija gali būti pigesnė, nes jos perteklius numuša kainas, teigia Ch. Bavinas.

Asociatyvioji nuotr.

Maisto produktų etiketėse vargu ar rasime informaciją apie jų transportavimą, bet jose tikrai nurodoma kilmės šalis. Jei ji yra toli, paklauskite savęs, ar produktas yra pakankamai tvirtas ir atsparus, kad būtų tinkamas gabenti jūra. Jei ne, jis veikiausiai buvo skraidinamas. Nesezoniniai smidrai, šparaginės pupelės, žirneliai, jauni kukurūzai ir uogos yra tarp tų produktų, kurie dažniausiai gabenami lėktuvais. „Kai kurių daržovių ar vaisių negalime užsiauginti savose šalyse. Tokiu atveju stenkitės pirkti tuos, kurie augo kuo arčiau jūsų šalies“, – pataria Ch. Bavinas.

3. Vartokite mažiau mėsos ir atidžiai ją rinkitės.

2019 metais atliktas stambaus masto gyvulininkystės ir klimato pokyčių tyrimas parodė, kad itin didelis mėsos ir pieno produktų suvartojimas Vakaruose prisideda prie pasaulinio atšilimo. Dokumentas, kurį mokslininkai parengė Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinei klimato pokyčių komisijai (Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC), nurodo, kad jei žemė būtų naudojama kitaip, dėl mūsų maisto susidarantis anglies dvideginio kiekis būtų mažesnis.

Vidutinio dydžio fermos gyvulys 10 proc. savo suvartotų kalorijų paverčia mėsa ir pieno produktais, nurodo profesorius Mike`as Bernersas – Lee iš Lankasterio universiteto. Taigi šerti gyvulius javais, kuriuos galėtų suvartoti patys žmonės, yra žymiai neefektyviau, negu valgyti grūdus patiems žmonėms.

Jautiena, kuri yra importuota iš tokių valstybių kaip Brazilija, kur miškai kertami tam, kad atsirastų vietos tiek patiems gyvuliams, tiek sojoms, kuriomis jie šeriami, palieka trigubai didesnį anglies pėdsaką negu vietinė mėsa. Taigi šalis, iš kurios atkeliavo mėsa, ir būdai, kuriais ji buvo auginama, turi daug įtakos jos anglies dvideginio pėdsakui. Pavyzdžiui, didžioji dalis mėsos, parduodamos Didžiojoje Britanijoje, yra užauginta vietoje. Galvijai šioje šalyje dažniausiai minta žole, nors žiemą gauna papildomų pašarų. Be to, didelė dalis Didžiosios Britanijos ganyklų nėra tinkamos pasėliams. Kiauliena ir vištiena palieka mažesnį anglies pėdsaką negu jautiena, pažymi M. Bernersas – Lee.

Viena mėsą mėgstanti šeima iš laidos „Shop Well for the Planet?“ nusprendė savo ėrienos karį pakeisti vegetariška alternatyva. Anot laidos, jei keturių asmenų šeima kassavaitinį ėrienos karį pakeistų vegetarišku kariu, per metus anglies dvideginio ekvivalentas sumažėtų puse tonos ar net daugiau, nelygu mėsos kilmės šalis, jos užauginimo būdai, naudojamos daržovės ir, žinoma, šio patiekalo valgymo dažnis.

Maisto švaistymas

„Mes nesakome, kad liaukitės valgę mėsą, – teigė Ch. Bavinas. – Tačiau pora dienų be mėsos gali padaryti daug gero aplinkai ir jūsų kišenei. Maža to, gali būti, jog po to norėsite pirkti kokybiškesnę ar ekologiškesnę mėsą“. „Mėsa yra puikus baltymų šaltinis, bet jis nėra vienintelis. Nepamirškite pupelių ir kitų ankštinių daržovių“, kurios ne tik suteikia patiekalams apimtiems, bet ir yra draugiškesnės jūsų piniginei“, – pridūrė jis.

Kalbant apie patiekalų gaminimą, Ch. Bavinas sako: „Didelę dalį mėsiškų patiekalų aromato suteikia riebalai, todėl kai pašalinate mėsą, reikia pagalvoti apie aromatus“. Jei dar nesate įpratę gaminti patiekalus be mėsos, „naudokite ingredientus, kurie turi mėsingą struktūrą, pavyzdžiui, saldžiąsias bulves, sviestinius moliūgus ar grybus. Jei prieš dėdami šias daržoves į troškinius ar karius jas pakepinsite, jos geriau išsaugos savo tekstūrą“.

4. Atkreipkite dėmesį, kaip apsiperkate ir plaunate indus.

Jei pirksite sveriamus ar palaidus maisto produktus ir maistą gaminate iš to, ką turite namuose, galėsite sumažinti pakuočių naudojimą – pakuotės itin paplitusios jau paruošto maisto skyriuose. Jei dar nesate įpratę gamintis maistą namuose, pradėkite nuo paprastų patiekalų, pavyzdžiui, spagečių su „Bolognese“ padažu ar nesudėtingo troškinio. Taip pat stenkitės kavą gerti namuose arba į parduotuvę neškitės daugkartinį puodelį, priduria Ch. Bavinas.

Pakuočių kiekį taip pat galite sumažinti net plaudami indus. Viena šeima laidoje „Shop Well for the Planet?“ įprastas indaplovių tabletes pakeitė alternatyvomis be plastiko. Kai kurie prekių ženklai ir išparduotuvės taip pat siūlo indaplovių priemonių papildymo paslaugas. Minėta šeima taip pat renkasi indaplovės „Eco“ režimą, kuris naudoja mažiau vandens ir jį šildo tik iki 30 laipsnių pagal Celcijų, taip taupydamas ne tik energiją, bet ir pinigus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt