Praėjusią savaitę „Delfi“ skaitėte, kaip suvalgyti puikiausių Romos sumuštinių ir išvengti visokių turistų melžyklų prie Vatikano, Piazza Navona, Koliziejaus ir Trevi fontano. Aišku, bus viskas, ko lietuviai nori: pica, kava, ledai.

Dabar – dar viena instrukcija. Šįsyk restoranas, kuriams viskas atrodė taip, lyg ten būtume jau buvę. Pagaliau pasirodė, kad ten tikrai buvome buvę. Prieš ketverius metus, kai gyvenome Abrucų kalnuose, nacionaliniame parke (sakau, kad pavydėtumėt), pas mus atskrido mano mama, ir važiavome jos pasitikti į Romą, ir nuvažiavome į šį restoraną, išrinkę iš Michelin gido. Proloco DOL, kur „DOL“ reiškia Lazio (čia tas regionas, kuriame yra Roma) kilmė. Di Origine Laziale.

Meniu surašytas ant lentos, ir tai yra kartu ir delikatesų parduotuvė, ir restoranas, ir viskas labai neformalu. Ir nebrangu: už musų vakarienę dviese sumokėjome penkiasdešimt eurų ir dar dešimt eurų arbatpinigių. Jei nemokate itališkai, jie puikiai kalba angliškai, geriau gal net už jus, jei mokėtės anglų kalbos lietuviškoje mokykloje.

Itališka foccacia (fokačija) užkandukams, su pomidorų padažu, ir svajonių pasta: burro e alici, su sviestu ir ančiuviais (13 EUR) – viena skaniausių pastų gyvenime. Jautru, subtilu ir paprasta. Pupelių sriuba (zuppa di fagioli del purgatorio), kur purgatorio – skaistykla. Su nuodėmėm nieko bendro neturi: tai pavadinta pagal religinę šventę, Pranzo del Purgatorio, skaistyklos pietus. Nežinia, ar sriuba gali atstatyti skaistybę, bet tai buvo nuostabiai romėniška. Romėnai mėgo pupeles visa širdimi.

Dviguba pica, keturkampė (panaši šiek tiek į amerikietišką arba Palermo), mes pasirinkome quattro formagi e composta – keturi sūriai ir uogienė. Ar žinote, kaip uogienė tinka prie sūraus sūrio? Pavyzdžiui, pelėsinė gorgonzola yra fantastiška su uogiene, marmeladu arba kriaušių kompotu. Pica dviems žmonėms – 18 eurų. Ne, tai ne Neapolio pica. Nuo to nė kiek ne blogiau.

Desertui – sausainukai, kuriuos galima mirkyti skystyje iš vynuogių sulčių, kurio pavadinimo negaliu minėti. Visiškai Kalėdų skonis ir patirtis, nors lauke ir pavasaris.

Trūkumas? Restoranas yra Romos rytuose, ne visai pakraštyje, bet iš centro važiuosite viešuoju transportu apie valandą (savo automobiliu irgi važiuotumėt panašiai). Tačiau jei nori pavalgyti, kaip Užkalnis, nejau tai jus sustabdys?

Ledainę šį kartą parinkau jums bohemiškame kvartale Trastevere (ten pat bus ir kava), kuris yra „už Tiberio“ (kurį lietuvių kalbininkai vadina „Tibru“, nes vienintelė užsienio kalba, kurią jie moka, yra rusų; taisyklingai yra „Tiberis“, nes lygiai taip pat mes nesakome „Afinai“, „Gitleris“, „Rymas“ ir popiežiaus nevadiname „Rymo papa“). Trastevere lygina su Paryžiaus Monmartru, bet taip pat lygina ir Užupį, tiesiog prisiminkite, kad ten daug muzikantų ir turistų ir aktorių ir visokio veiksmo. Labai svarbu žinoti, kur ten eisite, nes jei eisite valgyti ten, kur jus pakvies padavėjai, kurie gatvėje su meniu rankose gaudo turistus, tai galimai negausite geriausios patirties.

Ledainės pavadinimas yra „Otaleg“, ir pasiruoškite laukti eilėje kokį pusvalandį. Kavinė yra labai aukštai visuose reitinguose, ir nors kainos nėra kosminės, palaukti teks, juo labiau, kad jie niekur neskuba. Nuskenuokite jų meniu kodą išmaniuoju telefonu ir panaudokite laukimo laiką skonių rinkimuisi. Daugiau nei trys skoniai (tre gusti) – nelabai leis jums pasidžiaugti jais. Man labiausiai patinka sūrūs ledų skoniai (su pekorino sūriu, su keptomis pistacijomis), ir taip pat šokoladas su traškučiais (croccante). Šokolado yra gal penki variantai, nepatingėkite išsirinkti. Šerbetas (su vandeniu, ne su pienu) yra dar ryškiau apibrėžto skonio, bet žymiai šaltesnis variantas, nepamirškite to.

Kavinę pasirinkome „Gelateria Giuffre“ (jie turi ir savo kavos skrudinimo dirbtuvėles, vieni iš tūkstančių italų, kurie užsiima kavos skrudinimu; Italija yra viena didžiausių kavos pupelių skrudintojų pasaulyje). Pastatas – baisus, bjaurus, keliasdešimties metų senumo, vos ne socialinis būstas. Po Antrojo pasaulinio karo Italijoje daug ką statė negražiai, panašiai, kaip Britanijoje, visa laimė, kad italai turėjo tiek istorijos ir gamtos grožio ir paveldo, kad net jų negražūs namai palieka gerą įspūdį. Atkreipkite dėmesį į jų baristą, kuris spėja absoliučiai viską: jie parduoda ir ledus, ir gėrimus, ir kavą verda, ir net kepa prancūziškus lietinius, ir dar su visais bendrauja. Kava – viena geriausių mieste, pagal gidų reitingus ir pagal Užkalnio asmeninę rekomendaciją.

Jeigu reikės dar kokių nors rekomendacijų, rašykite. Aš valgau, kad jūs būtumėt laimingi.

Proloco DOL – Centocelle, via Domenico Panaroli 35, Roma. Tel: +39 06 2430 0765. Facebook puslapis: čia. Nuo pirmadienio iki šeštadienio – nuo 10:00 iki 23:00.

Otaleg, via di San Cosimato 41A, Roma. Tel: +39 338 651 5450 Tinklalapis: https://www.otaleg.com/IT/Home Nuo sekmadienio iki ketvitadienio – nuo vidurdienio iki 22:30, penktadieniais ir šeštadienio – nuo vidurdienio iki vidurnakčio

Gelateria Giuffre, viale di Trastevere 225, Roma. Tel: +39 06 58996 16. Tinklalapis: https://www.gelateriagiuffre.it Kasdien nuo 11:00 iki vidurnakčio.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)