Čia, žinoma, aš jokiu būdu ne apie save: man sekasi puikiai, kaip jūs ir patys žinote. Nuo knygų iki koldūnų, nuo kelionių iki maisto apžvalgų, nuo kvepalų iki aukštosios mados, nuo šunų iki dailiojo čiuožimo, visur rodau pavyzdį, kaip reikia sėkmingai dirbti ir gyventi. Vien tai, kad perskaitėte šį sakinį, daug ką pasako apie esamą situaciją.
Tačiau šiandien sekmadienis, diena ne tik skirta bažnyčiai ir poilsiui, bet ir restorano apžvalgai, ir šiandien atėjo laikas restoranui, kurį aptikome Vilniuje netyčia, ir likome nesupratę, kam jis, kodėl jis, ir ką jie bando padaryti. Netikiu, kad jie patys žino. Geriausias paaiškinimas: laikai Lietuvoje tokie geri ir pinigų aplinkui taip daug, kad restoraną gali atidaryti kiekvienas. Tai ir gerai, nes pas mus laisva šalis. Tačiau tai nereiškia, kad labai gerai gausis.
Restoranas „PARLÉ“ (neklauskite manęs apie jo pavadinimą, aš, nors ir filologas, negaliu užčiuopti prasmės nė viena iš man žinomų kalbų, manau, kad VARLĖ būtų geriau) apie save sako, kad jis specializuojasi šašlykų, maisto ant grilio ir picų gamyboje, aprašyme dar nurodyta, kad tai baras, valgiaraštyje dar yra burgeriai, taip pat parašyta, kad čia turkiško maisto restoranas, o taip pat jie skelbia, kad kasdien siūlo pusryčius. Tie pusryčiai man yra truputį mistika, nes restoranas kasdien atsidaro vienuoliktą, išskyrus trečiadienius, kai jie pradeda darbą valanda anksčiau (gal trečiadieniais tiesiog kažkam nesimiega). Tik Lietuvoje, man atrodo, kažkas gali siūlyti „pusryčius“ nuo vienuoliktos, nes nesugebėjimas pradėti dieną anksti yra mūsų nacionalinė tragedija, kaip ir Vilniaus valdžios įsitikinimas, kad eismas pagerės, pripaišius ant asfalto dviračių juostų arba susiaurinus kelias likusias centre gatves, kurios dar nebuvo permanentiškai užkimštos.
Kai dėl tokios specializacijos, kaip „kebabai, šašlykai, burgeriai, picos, pasta ir dar kažkas“, tai čia ne specializacija, o gaminimas visko iš eilės – kaip supratau, šis restoranas negamina tik sušių ir šaltibarščių, o daugiau turi visko. Pastaba restoranui: nepradėkite gaminti šaltibarščių po šios apžvalgos, čia tik ironiška pastaba.
Kodėl jie gamina picas, aš žinau – anksčiau čia buvo labai neblogas dvigubas restoranas, siūlęs picas ir sušius (iš dviejų skirtingų virtuvių), „Sushi Stop“ ir „Don Simon“, tai manau, kad „PARLÉ“ picas kepa todėl, kad turi jiems likusią picų krosnį.
Jeigu norite mano draugiško patarimo, tai labai blogas būdas formuoti valgiaraštį. Gaminti reikia ne pagal likusią nuo buvusių šeimininkų įrangą, gaminti reikia ne viską, apie ką jūs galvojate, kad jums gausis pagaminti, o tai, kas turės paklausą, nes jūs tuos dalykus gaminate labai skaniai. Jeigu kažką mokate gaminti skaniai.
Šio restorano valgiaraštis labai įspūdingas. Tai kažkas per vidurį tarp Beatos Nicholson pirmosios kulinarinės knygos „Beatos virtuvė“, sėkmingiausio jos kūrinio, ir tarp Mariaus Jovaišos „Neregėtos Lietuvos“, kito nepaprastai populiaraus leidinio, ta prasme, kad šio restorano valgiaraštis yra kaip visai gražių nuotraukų albumas (vienam patiekalui – vienas puslapis). Aš kelis puslapius perfotografavau ir pateikiu jūsų džiaugsmui. Tuo pačiu prisiminsiu, kad (išskyrus greitojo maisto restoranus), žinovai nepataria valgyti tokiose užkandinėse, kur vietoje maisto aprašymo yra jo nuotraukos, o jei jau tenka valgyti, tai negalima tomis nuotraukomis tikėti. Ir kuo geresnis kadras, tuo mažiau džiaugsmo jūsų laukia.
Žinoma, ne bėda, kad restoranas fotografuoja geriau, negu Užkalnis. Bėda yra tada, kai restoranas gamina taip, kaip Užkalnis, nes aš nesu kulinaras. Todėl mano patarimas jiems būtų geriau ateityje užsiimti kulinarine fotografija.
Šis restoranas viską gamina pakenčiamai, net ir tokius patiekalus, už kuriuos reikėtų daužyti per nagus (pavyzdžiui, itališkos pastos penne naudojimas garnyrui – Lietuva trisdešimt metų vadavosi iš šitos nesąmonės, ir dabar prašom, šiam kulinariniam numirėliui prijungė elektrošoką, jis pašoko ir vaikšto). Bet pakenčiamas gaminimas nėra priežastis atidarinėti restoraną, ir man tai nėra priežastis šį restoraną rekomenduoti.
Tiek Adana kebabas (5,95 EUR), tiek kofte jautiena (7,50 EUR) buvo graudžiai vidutiniški. Stambulo oro uosto verslo klasės salėje šiuos patiekalus gamina skaniau (pirkite verslo klasės bilietus per Stambulą, ir galėsite paragauti, kaip skaniai ten maitina), o oro uostas šiaip jau neturėtų gaminti skaniau, negu restoranas.
Lęšių sriuba buvo tiesiog blanki (2,20 EUR). Gal ir jauki, gal ir tinkama rudeniui, bet prisiminti ten nėra apie ką. Lėktuve skanesnę sriubą pašildo turkų oro linijos tarp San Paulo ir Buenos Airių.
Picų neragavau, nes jau nuotraukose jos atrodė labai silpnai, lyg importuotos iš praeities, lyg tos picos, kurias kepdavo Lietuvoje prieš dvidešimt metų. Gal jos labai fantastiškos, gal jie mane apgavo tomis nuotraukomis, bet aš šito niekada nesužinosiu, nes grįžti nesiruošiu.
Didžiausias nesusipratimas buvo vištiena su barbekiu padažu (6,95 EUR). Tai buvo patiekalas, kurį galėtų užsimerkęs ir neblaivus pagaminti vidurnaktį išalkęs senbernis: šmaukšt vištiena, šmaukšt padažas iš stiklainiuko (o stiklainiukas iš prekybcentrio), ką dedam garnyrui – žinoma, liko senų makaronų, tai mes juos išverdam ir su grietinėle pamaišom, ir turim „Senbernio suktinį“.
Prisipažinsiu, paėmiau šį patiekalą ne tik todėl, kad padavėja sakė, kad jis vienas populiariausių (nemanau, kad ji melavo), bet ir todėl, kad pamatyčiau, ar jis toks pat absurdiškai primityvus ir negastronominis, kaip aš tikėjausi. Patiekalas nenuvylė: jis tikrai buvo toks. Gal, jeigu jį būtų gaminęs tikras senbernis savo virtuvėje, dar būtų užvertęs majonezo, užtarkavęs fermentinio sūrio, ant viršaus papuošęs kečupu, ir tada jis būtų perversiškai įdomesnis, o dabar jis net įdomus nebuvo. Neprisimenu, kaip aš jį valgiau. Greičiausiai užteko dviejų kąsnių.
O kad žmonės labiausiai jį mėgsta, tai čia nesistebiu. Lietuvių valgytojų gastronominis paprastumas yra begalinis, ir, iš esmės, ko nusipelno tie valgytojai, tą ir gauna. Karma veikia be klaidų.
Dviese sumokėjome 29,40 EUR ir arbatpinigius. Dvi žąsys iš penkių.
PARLÉ, Gedimino pr. 2A, Vilnius. Tel. +370 606 31610. Facebook profilis: https://www.facebook.com/parlevilnius/
