Baigę darbus nuvažiavome bandyti restorano, kurį mums daugelis rekomendavo, o mes niekaip negalėjome susiruošti. Juo labiau, kad restoranas tokioje vietoje, kad netyčia nenuvažiuosi: nebe pirmos jaunystės prekybos centras BIG miesto pakraštyje. Ar ten gali būti kas nors gero? Na, bet jeigu rekomenduoja, tai važiuojam. Tam aplinkkelį ir pastatė, kad mes galėtume nuvažiuoti burgerio po sunkios darbo dienos.
Nors restoranas „Archie‘s Burger“ yra prekybos centro antrame aukšte, atrodo puikiai: lyg importuota iš Vakarų. Nieko gudraus, paprasti baldai, paprasti šviestuvai ir atvira virtuvė, bet ir absoliučiai nieko nereikalingo, neskaitant tų įkyrių kartoninių stovelių, reklamuojančių desertus, bet tegu juos velniai, negali juk viskas būti absoliučiai tobula. Net ir aš nesu tobulas. Dar daugiau – mes tokie netobuli, kad iš to nuovargio dar ir sugebėjome apversti kolos skardinę. Padavėja atsirado anksčiau, negu mes ją spėjome pakviesti. „Mes tikrai nebandėm jūsų tikrinti“, neįtikinamai juokauju, prisiminęs, kad kai kurie restoranų kritikai tyčia kaskart numeta šakutę ar apverčia taurę, kad pažiūrėtų, kokiu greičiu sureaguos personalas. Ar bus „ne mano staliukas“, ar nauja taurė ir šakutė atsiras ant stalo anksčiau, negu jūs spėsite apie tai pagalvoti.
Šiame restorane, esančiame Dievo užmirštame Vilniaus prekybos centre, apskritai su aptarnavimu viskas gerai, net labai gerai. Administratorė pasitinka prie durų ir nebando apsimesti, kad mūsų nepažįsta, bet ir nesimaivo, o elgiasi kaip su normaliai svečiais. Man tas labiausiai patinka: kai su manim elgiasi, kaip su normaliu svečiu. Aš labai noriu būti nepastebimas, bet žinau, kad Lietuvoje man tokios galimybės nėra, todėl tiesiausias kelias į mano širdį yra elgtis su manimi normaliai.
Apie mūsų padavėją aš noriu atskirai pasakyti. Jos vardas Evelina, ir jeigu tas restoranas sugebės ją dar kurį laiką išlaikyti, tai garbė tam restoranui. Nes tokių padavėjų Lietuvoje yra maža. Ne, ji nedarė jokių stebuklų, nestovėjo ant galvos ir nevartė ore padėklų. Ji tiesiog viską darė greitai ir nesiblaškydama, į visus klausimus turėjo atsakymus, žinojo, kas skaniausia valgiaraštyje (jokių ten „pas mumis viskas žinokit skanu“), ir atsirasdavo prie mūsų staliuko maždaug dvi sekundes po to, kai mes pagalvodavome, kad mums kažko reikia. Neklausinėjo „ar patiko“ (tiesa, mes patys pasakėme), nesiblaškė ir atrodė, kad jai darbas yra džiaugsmas. Jei turėčiau restoraną, aš ją priimčiau į darbą rytoj. Ne, turbūt vakar. Aš rimtai sakau. Žinote, kodėl? Nes ji mano restoranui uždirbtų toną pinigų. Mat visada taip yra: daug parduoda tik tos padavėjos, kurios turi smegenų, kurios nesnaudžia ir, svarbiausia, negaišta laiko nesąmoningam elgesiui.
Užkandžiui paėmėme buffalo vištienos sparnelių (4 EUR), ir kai tik juos atnešė, supratome, kad čia bus gerai. Nėra didelio mokslo pagaminti skanius vištienos sparnelius (tačiau daugelis restoranų sugeba juos sugadinti), bet čia buvo viskas kaip iš vadovėlio. Padažas, kuriame buvo balansuotas saldumas ir aštrumas. Puikios bulvytės, sprogstančios skoniu. Sakykite, ar sunku padaryti, dėl Dievo meilės, gruzdintas bulvytes? Tai kodėl aš turiu važiuoti kažkur Ukmergės link, kad jų rasčiau? Kodėl jas taip retai padaro gerai?
Coleslaw salotos buvo vienintelis patiekalas, kurį aš truputėlį pataisyčiau, jei galėčiau. Vos per daug padažo, gal 30 proc. jo reikia pašalinti, ir bus išvis svajonė. Kad būtų truputį daugiau traškesio ir truputį mažiau kliuksėjimo. Aš nesakau, kad salotos prastos. Jos geros, bet gali būti dar geresnės.
Mano draugė visur pasaulyje valgo šonkaulius, ir jūs tai žinote, nes aš esu apie tai ne kartą rašęs. Kur tik yra valgiaraštyje šonkaulių, tai iškart. Ir čia užsisakė: 8,20 EUR. Valgiaraštyje jie pavadinti „BBQ ribsai“, ir tegu Dievas juos laimina už tokią kalbą, kuri man yra kaip gražiausia muzika – valgiaraštis perpus angliškas, tiesa, jei jūs esate Lietuvos premjeras, tai ten yra ir lietuviškai paaiškinta, taip kad jokios diskriminacijos; bet iš tiesų, ar dar yra Lietuvoje žmonių, kurie nežinotų, kas yra „ribsai“? Aš tai taip visada kalbu (prie savų žmonių): ribsai, tipsai, drinkai, pleitas, dišas, vormintas, hytintas, poučintas, stymintas, sierintas, o dar ir frenč fraizai (čia tos gruzdintos bulvytės, jeigu ką), čekis, tipsas ir osam. Ar aš tuo didžiuojuosi? Žinoma. Svarbiausia gyvenime turėti svajonę ir ją nuosekliai įgyvendinti. Ar yra koks nors lietuviškas žodis, kurio nekeičiu į anglišką? Yra. Koldūnai.
Šonkauliai buvo labai geri, mums pasirodė, kad Vilniuje su jais galėtų konkuruoti nebent „Meatbusters“ ir „City Chef“. Aš nesakau, kad nesu gyvenime valgęs geresnių (JAV ir Argentinoje kitas lygis, nepykite), ir iki idealo norėtųsi, kad mėsa kristų nuo kaulo vos į ją pasižiūrėjus, bet labai, labai geri šonkauliai.
Aš užsisakiau „Archie‘s Cheese and Bacon“ burgerį (su sūriu ir šonine), kurį patarė padavėja (6,20 EUR), ir beibi, aš jums pasakysiu, tai buvo fenomenalu ir osam. Bandelė, mėsa (paprašiau, kad šefas iškeptų pagal savo išmanymą, tai paliko raudonesnę), agurkėliai, šoninė – na, viskas buvo tiesiog tikslu, vietoje, ir sutaršiau tą burgerį visą, nors šiais laikais toks rajumas man retai atsitinka. Tai buvo tas retas atsipalaidavusio pasimėgavimo momentas. Mes visi norime kartais taip valgyti, lyg apie nieką negalvotume, lyg kalorijos neegzistuotų, ir būtų tik mūsų gomurys, skonis ir malonumas. Kartais. Kai ateis toks laikas, kad pasijusite tam subrendę, jūsų lauks šis restoranas.
Aš gal pasakysiu paprastai: jei šiuo metu yra geresnis burgeris Lietuvoje, tai aš apie jį nežinau. „Archie‘s burger“ 2019-ųjų mūsų Viešpaties metų vasario 23-ąją dieną buvo geriausias burgeris Lietuvoje, ir aš tai patvirtinu ir atsakau už savo žodžius. Kai dėl burgerių išmanymo, manim galite pasitikėti.
Gal į burgerį buvo pridėta psichotropinio padažo, bet net kava (teisingai atnešta su trupučiu šalto pieno, kaip aš visada geriu – alio, restoranai, jei norite gero įvertinimo, neneškite man vietoj šalto pieno tos karštos pieno putytės) man pasirodė įstabi. Aš ją išgėriau su pasimėgavimu, lyg pats būčiau ją išsiviręs namie. Jokio kartumo, tik karamelinio skrudinimo melodija.
Dviese sumokėjome 24,30 EUR ir aš su malonumu palikau 5,70 EUR arbatpinigių Evelinai, ir dabar taip gailiuosi, kad palikau per mažai. Bet gal jūs paliksite daugiau, kai ateisite ten valgyti to burgerio ir šonkaulių ir kai jus taip aptarnaus. Paskubėkite, kol ji ten dar dirba, nes geriausia 2019 metų Lietuvos padavėja ten tikrai labai ilgai neužsibus, jos laukia kiti horizontai. Ar aš tik ką jai paskyriau metų apdovanojimą? O kaipgi.
Kokį įvertinimą galima duoti tokiam restoranui, kuris iš pavargusio mugėje rašytojo (gyvojo klasiko) Užkalnio sugebėjo gauti tokią štai apžvalgą? Aišku, kokią. Penkios žąsys iš penkių. Ir geriausias šiandien burgeris Lietuvoje.
Archie‘s Burger, Ukmergės g. 369, Vilnius. Tel. +370 674 61371. Facebook profilis
Kasdien nuo 10:00 iki 22:00.
