Beje, kai žmonės sako: Užkalni, atsidaryk restoraną, o mes ateisim ir įvertinsim, ką tu čia ant visų vis loji. Tai ateikit ir įvertinkit. Galit net pakritikuoti. Negi jūs galvojate, kad jūsų kas nors bijo?
Šiandien yra sekmadienis, ir mes su mano draugu Ričardu Savukynu (kuris taip pat yra Rokiškis Rabinovičius) buvome bandyti vėlyvųjų pusryčių Drama Burger restorane, kuris yra Ogmios Mieste. Jų pirmasis restoranas buvo (ir tebėra) Gedimino prospekte, ir būtų saugu sakyti, kad būtent Drama Burger pradėjo išmanių ir (kaip tada atrodė, nes buvo dar lito laikai) labai brangių burgerių revoliuciją šalyje, kai visi pradėjo gaminti burgerius ir visi pradėjo jų reikalauti.
Bet čia nėra apie burgerius, mes jų net nevalgėme. Kita mada: praėjo nepilnas dešimtmetis po burgerių revoliucijos, ir visi pradėjo alpti nuo vėlyvų pusryčių, kuriuos dar vadina branču. Tai sudurtinis žodis: pusryčiai (breakfast) ir lunch (pietūs), gaunasi brunch, o lietuviškai reikia sakyti „branč“.
Drama Burger kažkada net buvo pradėję dirbti nuo ankstaus ryto, kad tik tuos pusryčius galėtų patiekti. Paskui paaiškėjo, kad lietuviai nemėgsta anksti keltis, o valgo vėlyvai daugiausiai savaitgaliais, iš po vakar užbaliavoję.
Mes nebaliavojame, bet nuvykome tų pusryčių išbandyti (neslėpsiu, esu valgęs jų ir anksčiau). O apie burgerius nekalbėsime, jų neskanausime ir nevertinsime. Tegu juos galas šiandien.
Mano draugas Rokiškis (jį matote nuotraukose, jis yra garsenybė, kuri pridės mano apžvalgai svorio, kuri ji šiaip stokotų) valgė sočiuosius pusryčius, ir patenkintas markstėsi ir dūsavo – kiaušiniai, dešrelė, grybai, pomidorai – ten buvo tiek visko daug, ir viskas buvo labai sodru, ir jis buvo laimingas. Aš jį pažįstu, kai jis laimingas.
Aš užsisakiau Benedikto kiaušinius, bet ne tuos tradicinius, o su pastrami – brandinta ir sūdyta jautiena, tai Lietuvos (ir kitos rytų Europos) žydų receptas, kuris atsidūrė Amerikoje, rytų pakrantėje, o paskui lietuviai jį atgaivino Vilniuje, ir tie lietuviai buvo Drama Burger – ir, turiu pasakyti, tai buvo tobula. Kiaušiniai su skystu tryniu, ir sodri mėsa, ir labai tinkama bandelė, aš valgiau ir alpau, alpau ir valgiau, ir tai buvo mano šventė. Taip, tokie turi būti vėlyvieji pusryčiai. Mes ilgai kalbėjomės ir džiaugėmės visa aplinka ir vienas kitu, nes tokie jau mes, seni draugai. Esame ir laidų kartu prodiusavę, ir ko tik mes nedarėme su šiuo žmogumi, kuris yra Lietuvos intelektinio elito ramstis. Šlovė tau, Rokiški Rabinovičiaus, tegu Viešpatis tiesina tau kelius.
Aš negalėjau susilaikyti ir dar užsisakiau purių ir storų amerikietiškų blynelių, jie buvo su sviestu ir su klevų sirupu, porcija (jeigu skaičiuosime lietuviškais standartais) didžiulė, o jei amerikietiškais – kukli, dietinė. Aš esu amerikietis, todėl dar užsisakiau prie deserto vadinamo podeserčio, tai jų bulvytės su rozmarinu ir trumų sviestu, ir su čipotlė (rūkytų paprikų) padažu. Valgai saldžius blynelius su geriausiu kanadietišku klevų sirupu, ir tada dar užsikandi sūriomis bulvytėmis, gardintomis trumais, o Dieve, ar gali būti geriau, nei šis žavus pasileidimas?
Už du žmones sumokėjau 34,17 EUR (nepykite, kad mums pritaikė nuolaidą, kartais žmonės man tai daro, negaliu to kontroliuoti), ir palikau 6 EUR arbatpinigių, nes esu amerikietis ir man tai įprasta.
Man būtų labai blogai be šio restorano. Penkios žąsys iš penkių. Puikiai, kaip ir anksčiau – rekomenduoju. O mano burgerio nepirkite, kam jis jums? Gražios vasaros.
Drama Burger, Verkių g. 31 (Ogmios Miestas), Vilnius. Tel. +370 618 42288. Tinklalapis: https://www.drama-burger.lt
Pirmadienį ir antradienį – nuo 11:00 iki 21:00, trečiadieniais ir ketvirtadieniais – nuo 11:00 iki 22:00, penktadieniais – nuo 11:00 iki 23:00, šeštadieniais nuo 11:00 iki 22:00, sekmadieniais nuo 11:00 iki 21:00.
