aA
Pasakysiu dar kartą – niekas manęs taip nedžiugina, kaip tai, kad vis didesnę Lietuvos dalį sudaro užsieniečiai. Jie visur. DELFI laidą, pavyzdžiui, veda lenkas Sinickis, rusai turistai vaikšto po Senamiestį ir valgo cepelinus „Stiklių“ aludėje (vakar mačiau), taksi vairuoja ukrainiečiai (šitai mes matome kasdien kiekvienas), jie dirba statybose kartu su baltarusiais, parduotuvėse lentynas krauna žmonės iš Indijos, kai tik laukiu prie kasos, tai toje pačioje eilėje visada stovi žmonės iš Artimųjų Rytų arba iš Vokietijos, o aną dieną net knygyne sutikau geros nuotaikos amerikietį, užėjusį nusipirkti angliškos knygos su trimis buteliais alkoholinių gėrimų rankose – spėjo prieš aštuonias įsigyti.
Andrius Užkalnis
© DELFI / Domantas Pipas

Vilniui reikia kuo daugiau margumo, kuo daugiau įvairių spalvų ir įvairių kalbų, nes Vilnius toks ir buvo pastatytas ir sukurtas ir sugalvotas: jis visada buvo daugelio tautų miestas, kur lietuvių kalba turėjo savo vietą, bet ta vieta nebuvo dominuojanti – dominuojanti buvo įvairovė.

Būtent todėl labai apsidžiaugiau, kai pamačiau, kad Bokšto gatvėje sostinėje atsidarė naujas korejiečių restoranas. Senamiestyje, kaip visada, restoranai atsidarinėja ir užsidarinėja labai dažnai, bet kažkaip pastaruoju metu labai dažnai pradėjo rodytis nauji lietuviško maisto restoranai, kurie neatrodo labai įkvepiantys, nes labiausiai jie man primena tuos dvarus, seklyčias ir amatininkų kavines, nutaikytus neišrankiems turistams, kurie pirmą ir paskutinį kartą gyvenime ragauja cepelinus, kad galėtų paskui pasakyti, kad ragavo lietuviškų cepelinų, ir labai daug žinių ir supratimo neturi.

Todėl naujas korėjiečių restoranas (tegu ir ne pirmas Vilniuje) man buvo džiugi naujiena. Pagalvojau, kad gal netrukus sulauksime ir Tailando virtuvės restorano (kol kas kelis gerus korėjietiškus patiekalus patiekia tik indų restoranas „Blue Lotus“ Totorių gatvėje), ir Artimųjų Rytų virtuvė bus reprezentuojama ne vien falafeliais ir humusu.

Restoranas apstatytas paprastai, apšviestas idealiai (ne taip dažnai būna), ir galima labai girti tai, kad jie pasirinko pastatyti mažiau didelių stalų, o ne prikimšti mažiukų klibančių staliūkščių, kaip daro labai daugelis. Nekenčiu mažų staliukų, primenančių nepatogias Paryžiaus gatvės kavines, kur visi sėdi susigrūdę. Ant sienos abejotino teisingumo užrašas (nors ir labai malonus), apie tai, kad skanus maistas reiškia nulį kalorijų – norėčiau, kad taip būtų, ir garsaus Korėjos kino aktoriaus palinkėjimas ir parašas flomasteriu ant sienos.

Daugelis turi neteisingą požiūrį į Korėjos maistą: įsivaizduoja, kad korėjiečiai valgo šunis kiekvieną dieną pusryčiams, pietums ir vakarienei, ir kai tik pamato keturkojį, tai kaip mat nudeda ir neša kepti. Aš buvau Seule kelis kartus ir galiu jums pažadėti, kad ten šuns maisto ne taip jau lengvai rasi (nepasakysiu, kad aš labai ieškojau, nes šuniukų valgyti man nesigauna, net tada, kai neturėjau brangiai išlaikomų ir gurmaniškai valgančių šunų, aš negalėčiau jų skanauti, kažkas neleidžia). Tai ir restorane Vilniuje nieko panašaus nerasite. Mėsa, daržovės, ryžiai.

Bulgogi (9,90 EUR) – skamba, kaip buldogas, bet aš sakau jums, tai tik atsitiktinumas – yra plonai supjaustyta kiauliena, patiekta su daržovėmis ir su vadinamais stikliniais ryžių makaronais, arba, dar tiksliau, stikline pasta, kuri yra, žinoma, ne iš kvarcinio smėlio, o iš ryžių. Čia ji buvo gal tokia labai neutrali, optimizuota lietuviams, kuriems neduok Dieve stipresnio skonio kur nors pajusti, Lietuvos žmonės bijo stiprių skonių, stiprių pojūčių ir visko stipraus, nes dažniausiai svaigsta apie „aukso vidurį“ ir „saiką“. Saikas yra tiems, kas bijo gyventi greitojoje eismo juostoje. Bet nepaisant šiokios tokios silpnesnės raiškos, patiekalas buvo labai malonus.

Donkatsu (8,50 EUR) skamba labai panašiai, kaip analogiškas japonų patiekalas, tonkatsu (o japonai ir korėjiečiai ne tik kariavo, bet ir daug ką vieni iš kitų mokėsi), yra iš esmės toks truputį karbonadas, pagamintas korejietiškai, tai yra, neleidžiant gruzdintai ir trupiniuose išvoliotai plonai kiaulienai prisigerti taukų. Puikiai pagaminta, jauku ir idealus patiekalas, norint pristatyti Korėjos virtuvę kokiam konservatyviam lietuviui, pavyzdžiui, jūsų dėdei Stasiui iš kaimo, kuris karbonadais maitinosi pastaruosius šešiasdešimt metų, nuo to laiko, kai vaikystėje jį persodino nuo košelių prie kieto maisto.

Patiekalas nerimtu pavadinimu bibimbap (8,50 EUR) yra išskirtinis ne tik tuo, kad aš niekaip negaliu prisiminti taisyklingos rašybos, ir man reikia kaskart tris kartus pasitikrinti, bet ir tuo, kad tai yra vienas nedaugelio ryžių patiekalų, kuris man patinka. Šiaip ryžiai man patinka gyvenime tik sušiuose. Bet čia toks skanus buvo šitas patiekalas, kur pačiam reikėjo išsimaišyti ryžius, padažą, keptas daržoves ir nuostabias kiaušinienės juosteles, ir toks jis buvo maloniai aštrus, kad tikrai kitą kartą jį užsisakysiu, ir jums rekomenduoju.

Jūs galite paklausti, o kodėl aš neužsisakiau kimči, kurie yra sūdyti ir fermentuoti kopūstai, raugti su aštriais pipirais? Todėl, kad aš juos jau daug kartų valgęs gyvenime, ir Korėjoje, ir kitur, ir jie man nė karto nepatiko, o gyvenimas per trumpas, kad aš kimščiau į save man nepatinkančius patiekalus. Kam to reikia? Kam kimšti kimči?

Dviese sumokėjome 32,90 EUR ir bandėme palikti arbatpinigių, tačiau nepavyko, nes bandžiau išsikeisti dvidešimtinę, ją išsikeičiau, ir, mano dideliam nusiminimui, visą susidėjau atgal į piniginę, nes kartais darau dalykus negalvodamas. O gaila, gal reikėtų gyvenime rodyti daugiau dėmesio, kad ir kaip daug turėčiau darbų ir užsiėmimų savo neramiame gyvenime.
Keturios žąsys iš penkių.

Ararijo, Bokšto g. 3, Vilnius. Tel: +370 605 87953. Facebook profilis:

https://www.facebook.com/Ararijo-Restaurant-Vilnius-1096974903765773/

Nuo antradienio iki sekmadienio – nuo vidurdienio iki 21:00 val.


Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(59 žmonės įvertino)
3.2203

Užkalnio maisto apžvalga perkama už 4000 eurų arba dar vienu būdu (174)

Tai štai sekmadienis, ir dar viena restorano apžvalga. Net ne restoranas, kur jau ten....

Užkalnis restoranui: jūs geriau toliau meniu spausdinkite, o aš valgysiu kitur (142)

Kartais būna taip, kad žmonės dirba visai ne tai, kas jiems geriausiai gaunasi. Yra Seimo nariai ir...

Atviras Užkalnio laiškas: leisk diletantę į restoraną, užlips ir ant stalo (389)

Aš niekada nesipliekiu su kitais maisto apžvalgininkais Lietuvoje - dažniausiai juos ignoruoju....

Užkalnis: noriu, kad Vilniuje bent pusė gyventojų būtų užsieniečiai (292)

Pasakysiu dar kartą – niekas manęs taip nedžiugina, kaip tai, kad vis didesnę Lietuvos dalį...

Kuo Užkalnį pamaitino Venckai? (398)

Šios savaitės didžiausia naujiena – Neringos Venckienės sugrįžimas Lietuvon – turi būti...

Top naujienos

Praėjo 3 metai, kol Kornelija išdrįso pasakyti, kas su ja vyksta: simptomai tokie baisūs, kad gyvenimui vietos nebelieka (9)

Dvigubas gyvenimas: vienas – išoriniame pasaulyje, kitas – kai lieki vienas su savimi. Daugybė...

Staigmena Vilniaus vairuotojams: greičio matuokliai Vakariniame aplinkkelyje ėmė veikti kitaip (88)

Prie Vilniaus Vakarinio aplinkkelio eismo tvarkos įpratę vairuotojai sulaukė staigmenos. Trys...

Slaptos policijos operacijos užkulisiai – kaip buvo sulaikytas ginkluotas narkotikų prekeivis (74)

Ką jaučia pareigūnai, kurie privalo sulaikyti ginkluotą ir nelabai ką prarasti turintį...

Po įspūdingo mūšio Adomaitis priekaištavo LKL: suprantu, tai verslas, bet kur tada prioritetai (39)

Vilniaus „Rytas“ (4/5) antradienį vakare ne tik įveikė Bursos „Tofaš“ komandą (4/5),...

Lietuvą pasiekė šaltesni orai – saulė švies, bet nešildys (6)

Ankstų trečiadienio rytą bus ne tik slidu, bet ir šaltoka, daugelyje rajonų temperatūra sieks...

Už borto – Amsterdamo auksiniai berniukai ir Milano vilkai (1)

Praėjusiame sezone UEFA Čempionų lygos pusfinalį pasiekęs ir Europą atakuojančiu futbolu...

Giedrius Drukteinis

29 Volstryto maklerio taisyklės (1)

„Tas, kas žino, nesako. Tas, kas sako, nežino“, – mėgo kartoti ilgametis legendinio Volstryto...

Dėl vieno įspūdingiausių gamtos objektų skambina pavojaus varpais: vaizdas graudus (15)

Viktorijos krioklys , kur Pietų Afrikos Zambezės upė 100 metrų krinta žemyn į plyšį...

5 kavinių ir restoranų gudrybės, kurios kenkia mūsų organizmui (9)

Absoliutus sąžiningumas verslo pasaulyje – reiškinys retesnis, nei norėtųsi. Dauguma...