Rašau šias pastabas iš Italijos (čia irgi gyvena geriausieji), ir, nepaisant dieviškos aplinkos ir pakratančio maisto, trumų ir omarų, keptų lakštingalų sumuštinių bei aštuonkojų karpačio, vis tiek šiltai prisimenu Nidą ir „Kuršį“.
Restoranas siūlo lietuvišką kaimo virtuvę ir didžiulį meniu su visais hitais, siekiančiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir dar giliau, nueinančiais šaknimis į sovietmetį, nuo kotletų iki žuvies tešloje, ir tegu jis niekada negaus „Michelin“ žvaigždžių, jis visada turės žvaigždę mano širdyje. Nes komforto, jaukumo, mūsų etninės ir kultūrinės esybės maistas yra vertas mylinčio žvilgsnio, ypač jei jis atliktas su šiluma ir išmanymu.
Restoranas reklamuojasi senamadiškai, tik paklausykite. Taip jau niekas neberašo. „Nežinote kur Nidos mieste skaniai pavalgyti? Jus nuolat erzina per didelės kainos ir per mažos porcijos? Neturite kur sutalpinti svečių Nenusiminkite! Mes padėsime Jums išspręsti visas šias problemas.“
Na, manęs niekada neerzina didelės kainos ir mažos porcijos, ir, be to, mano erzulys neturi būti kitų žmonių problema (jis gali būti tik mano nuostabaus meninio įkvepimo šaltinis), tačiau man patinka restoranas, kuris ateina spręsti problemų.
Nemanau, kad turėčiau daug pasakoti apie maistą. Pavyzdžiui, kepta duona su sūriu: bet jeigu ji nevarva riebalais ir nėra kieta, jei ji patiekta tvarkingai ir net šiek tiek madingai (popieriukas laikraštį imituoja, žinau, angliškas stilius, prasidėjęs nuo „fish and chips“; bulves su gruzdinta žuvim vyniodavo į laikraštį, kad svečiai gautų sveiką švino dažų dozę, dabar tai vaškinis popierius ir joks ne laikraštis) – tai iš tokio užkandžio vien džiaugsmas ir šypsena.
Gyvenimas sekasi. Ir padažas atskirai, o ne užpiltas ant viršaus. Mažos detalės, kurios teisingos.
Žuvies (sterko) gabaliukai, gruzdinti tešloje, ir tešla ne bet kokia, o alaus. Viskas teisinga, viskas miela.
Upėtakis buvo paprastas, gal kiek per daug aliejaus ant daržovių, ir garnyras, sakykim tiesiai, pripainiotas: čia ir cibuliai, ir dar kažkodėl alyvuogė (kam ji?), bet niekas nepagadinta, su meile ir rūpesčiu patiekta, ir puikūs kroketukai, kaip dideli lietuviški bulviniai perlai, kaip žemės vyšnios arba tautiniai bulvių ikrai.
Galiausiai, sušildė iki širdies gelmių, iki pat pakaušio ir smegenų jaukumo centro, iki šiltųjų neuromediatorių kotletukai, kurie buvo švelnūs, oriniai, lengvučiai, kaip iš močiutės virtuvės atnešti, kaip tie iš vaikystės, apie kuriuos man yra pasakojęs „Stiklių“ šeimininkas Romas Zakarevičius vienąsyk mano laidoje. Galit taip ir žinoti: Nidos „Kuršyje“ kotletai, kaip iš „Stiklių“.
Už nuostabią vakarienę (arba vėlyvus pietus) sumokėjome vos 42 eurus. Pažadas apie nedidelę kainą buvo tikslus. Porcijos irgi buvo didelės.
Tebūnie ši vieta palaiminta ir gyvena ilgai. Jei iš snobizmo ją aplenkdavote, kaip aš anksčiau, nebedarykite to. Būtinai nueikite. Ten – mėgstamiausi Užkalnio kotletai pasaulyje. Keturios žąsys iš penkių.
Kuršis, Naglių g. 29, Nida, Neringa.
Tel. +370 612 18868.
Tinklalapis: https://www.kursis-nida.lt
Facebook puslapis: https://www.facebook.com/KavineKursis/
El.paštas: grazinakursis@yahoo.com
Kasdien nuo 9:00 iki 23:30
