Ir jie atidarinėja restoranus, kuriuose nemokantys gaminti maisto gamina maistą nieko apie jį nesuprantatiems. Jie visi turi išmaniuosius telefonus, bet paskambinus tais numeriais niekas neatsiliepia. Jie sugalvoja išmanius pavadinimus savo maitinimo įstaigoms, bet iškabas pakabinti tingi. Jie gamina patiekalus gudriais pavadinimais, bet tai yra labiau mėgėjiški pabandymai iš išlepintų vaikų, kuriuos tėvai visada gyrė ne už rezultatą, o už pastangas.

Man ypač skaudu apie šį lietuvišką restoraną rašyti čia, Amerikoje, nes net hipių, hipsterių ir neformalų nutūptoje Kalifornijoje profesionalumas yra viskas. Čia nekilnojamojo turto agentas gali atvažiuoti į susitikimą su klientu, pasipuošęs šortais ir marškinėliais su užrašu PAUKŠČIŲ IŠ TIKRŲJŲ NEBŪNA, bet jis pardavinės namą, kaip amerikietis nekilnojamojo turto agentas, ir jei jūs būsite gyvas, tai jums namą parduos, ir jei bankas jums neskolins pinigų, tai ras tokį, kuris paskolins. Nes jis profesionalas, o ne mėgėjas.

Čia mažo kalnų viešbučio savininkė gali būti nurauta (nepaisant garbaus 79 metų amžiaus) ir kambariuose primėtyti antrankių, žaislinių (bet tikroviškai atrodančių) šaunamųjų ginklų ir ant veidrodžių kambariuose bus nupieštos kraujo dėmės, nes jai labai patinka banditų laikai, ir sakys, kad viešbučio spa erdvėje galima rūkyti tik marichuaną, bet ne tabaką, bet visas viešbutis veiks kaip laikrodis, su visais pusryčiais, kava, sauna, burbulų vonia, rankšluosčiais ir sumokėtais mokesčiais valstybei, nes ji profesionalė.

Restoranas Vilniuje, apie kurį šiandien kalbame, Pamella, net iškabos pasikabinti nesugebėjo, ir padavėja negali paaiškinti, kodėl taip - bet nenuostabu, nes ji keturis kartus sugrįžta prie staliuko pasitikslinti užsakymo, nes būna užmiršusi, ir eigoje klausia, kiek dabar valandų: negaliu nieko tvirtinti, arba žmogus išsiblaškęs, arba šventė nuo praėjusios dienos, arba gal čia tos šviesos taip veikia.

Restoranas „Pamella“

Interjero šviesos yra iš serijos “nerodyk mamai”, ta prasme, rožinė baro šviesa primena Honkongo viešnamį arba erotinio masažo saloną Vietname su papildomom svetingumo paslaugomis. Na, bet aš ne interjero ateinu vertinti. Aš čia atėjau todėl, kad jie (kaip apie juos sakė) gerus japoniškus lakštinius km su kiaulienos ilgai nuvirtu sultiniu (tonkotsu ramen), ir Vilniuje tai būtų unikalu. Turėjau truputėlį galvoti: jei restoranas vadina save ne tik restoranu, bet ir bendro darbo (coworking) vieta, baru ir dar naktiniu klubu, tai iš virtuvės geriau stebuklų nesitikėk. Kai būna visko po truputį, tai rezultatas dažniausiai yra - nieko gero.

Taip ir buvo. Karis buvo keistai rūgštus, nesubalansuotas ir mėsa buvo kieta. Kodėl? Kam gali būti šiais laikais sunku gerai pagaminti mėsą. Okonomiyaki - čia toks japoniško blyno/omleto variantas, net ir gerame restorane man jis nepatinka, nei Japonijoje, nei Korėjoje, nei JAV, čia buvo perkrautas riebių padažų, tiesiog jais plaukė ir plūduriavo, lyg kažkas būtų prikėlęs iš kapų babą Jadzę, trisdešimt metų ruošusią majonezo perkrautas mišraines kavinėje prie Tauragės gedulingiems pietums ir būtų ją įdarbinę Vilniuje šioje sekso šviesų šventovėje. Tai, kad okonomiyaki buvo užbarstytas džiovintos žuvies drožlėmis, dalykų negadino, bet ir nepadėjo irgi.

Restoranas „Pamella“

Corn Dog, dešrelė, apvilkta storu kukurūzų tešlos sluoksniu, yra jokiu būdu ne Azijos patiekalas: tai Amerikos raudonsprandžių pasirinkimas, kaloringas šlamštamaistis, ir čia jis yra maždaug tokios kokybės, kokią aš galiu pasidaryti namuose, ištraukęs tą Corn Dog iš šaldiklio ir pašildęs orkaitėje. Tai nėra blogai, bet tai nėra priežastis šio patiekalo eiti valgyti į restoraną. Ir jis iškrenta iš konteksto, jis yra tiesiog kaloringas greitmaistis, kuris tinka nebent amerikietiškoje kaimiškoje mugėje. Prie ko jis čia, Vilniaus bare ir naktiniame klube?

Pagaliau, tas ramenas, lakštiniai tirštame kiaulienos sultinyje, nuvirtame daug valandų. Sultinys gal ir geresnis, nei daugelis sultinių Lietuvoje, bet tai dar ne rekomendacija. Lakštiniai suzmekę ir pavargę, ir pigūs. Kiauliena pusėtina. Šiaip, mėgėjiškas lygis, ir tiek. Atsiprašau, jei tai nėra patys maloniausi žodžiai. Bet taip nusibodo mėgėjiškas maisto ruošimas. Aš taip noriu kokybiško ir profesionalaus.

Restoranas „Pamella“

Čekis gavosi nedidelis, 24 eurai. Malonumas? Jokio. Dvi žąsys iš penkių, ir tai tik tada, jeigu jie pasikabins iškabą. Bet šiaip geriau eikite kur nors kitur.

Pamella, Islandijos g. 6, Vilnius. Tel. +370 5 210 9421. Facebook profilis.

Antradieniais ir trečiadieniais - nuo 11:00 iki 01:00, ketviradieniais - nuo 11:00 iki 02:00, penktadieniais nuo 11:00 iki 04:00, šeštadieniais nuo vidurdienio iki 04:00.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt