Galbūt galima sakyti trumpai ir aiškiai: „Atvirojo tipo restoranų, valgyklų, užkandinių ir kavinių erdvė su bendrojo naudojimo stalais ir savarankiško indų ir stalo įrankių nusinešimo reikalavimu be nuolatinio aptarnavimo prie staliuko“?
Čia jums buvo pavyzdys, kokia bejėgė lietuvių kalba prieš anglų kalbą, kuri viską sugeba pasakyti trumpai, vienskiemeniais ir dviskiemeniais žodžiais, apsieina praktiškai be linksnių ir yra tiksli ir dar dainose gražiai skamba, ir, be to, yra jokių komisijų nereguliuojama. Už savo poeziją ne taip seniai gavo Nobelio literatūros premiją Bobas Dylanas. Jis rašė, kalbėjo ir dainavo angliškai. O ar galėtų gauti tokią premiją lietuviškai kalbanti Agnė Širinskienė? Taigi, kad ne. Štai jums ir anglų kalbos pranašumo prieš lietuvių kalbą įrodymas.
Tačiau šis tekstas šiandien yra ne apie lietuvių ir anglų kalbas (apie kurias visada turiu ką pasisakyti), o apie paprastą piceriją, kuri įsikūrė maisto požemyje „Gastronomas“ sostinės Gedimino prospekte. Kažkada šiame name buvo Vilniaus centrinis gastronomas, toks sovietinės prekybos dinozauras, paskui jo neliko, dabar praėjo pakankamai daug laiko, susikūrė psichologinis atstumas, sovietinė prekyba tapo istorija, ir dabar ten visiškai nesovietinė erdvė, kuri man savo požemio skliautais primena mano vaikystės restoranus, kur mane vesdavosi tėvai – žinot ten, visokie „Bočiai“, „Senasis rūsys“ ir panašiai, tik „Gastronome“ maistas geresnis, negu sovietiniame obščepite, kuris žodis, kaip jūs žinote, reiškia visuomeninį maitinimą.
Ten esu bandęs ir kitų restoranų, ir dar juos bandysiu ir rašysiu apie juos (galimai), tačiau šiandien apie vieną piceriją, kuri kepa amerikietiško (ne itališko) tipo picas, ir kuri atsikraustė į Gedimino prospektą iš miegamųjų rajonų, nes (manau) nusprendė, kad jau laikas augti. Tai, kad jie ne naujokai, liudija ir elektrinė picos krosnis, kuri yra mačiusi ir šilto ir šalto, darbo instrumentas – nežinau, kaip jums, o man ji kelia pasitikėjimą. Taip, tai ne itališka malkomis kūrenama picos krosnis, bet ir pica čia ne itališka, o amerikietiška, kaip jau sakiau.
Amerikietiškos picos irgi būna įvairios: būna Čikagos gilioji (šios vis dar Lietuvoje galima gauti restorane MADU, Islandijos gatvėje, apie kurį rašiau prieš kurį laiką), būna čikagietiškos plokščiosios, kvadratinio (arba rančos) pjaustymo, būna storapadės, o šitos, kurias radau “Pipirini”, yra tokios, kurias aš pavadinčiau “amerikietiškomis liaudies picomis”. Tai nėra visiškai tai, ką mes randame Amerikoje tokiuose tinkluose, kaip “Domino’s”, “Papa John’s” ar “Little Caesar’s”, bet idėja yra panaši. Priminsiu, kad amerikietiškosios picos yra picos, pradėtos kepti italų imigrantų, pritaikytos amerikietiškam skoniui, tapusios turbūt populiariausiu patiekalu pažangiame Vakarų pasaulyje ir XX amžiaus kulinariniu fenomenu.
Nepaisant to, kad daugelis sako, kad tikros picos yra būtent itališkos (tiksliau – neapolietiškos; Vilniuje ir Lietuvoje geriausios ir oficialiai sertifikuotos neapolietiškosios yra Užupio picerijoje, apie jas esu rašęs ir portale DELFI daugiau nei prieš metus), aš manau, kad ir amerikietiška pica turi savo garbingą vietą mūsų gyvenime. Amerika labai daug ką daro labai gerai.
Pavadinimas „Pipirini“ skamba itališkai, nors yra lietuviškas (italų kalboje tokio žodžio nėra). Kažkas, suprantate, apie pipirus. Užtat nemažame valgiaraštyje pavadinimai autentiškai itališki: čia ir „Festa di Carne“ (mėsos puota), ir „Salmone“ (lašiša), ir „Prosciutto“ (kumpis). Nuotraukose, kurios yra restorano tinklalapyje, yra dėl kažkokių priežasčių prasčiau atrodančios picos, negu realybėje – šiek tiek kuklesnės, nors iš tikrųjų picos yra tokios, kokias jūs matote mano ekspertinėse ir labai meniškose fotonuotraukose.
Paprastai būna kitaip. Paprastai valgiaraštyje būna gražiau, negu realybėje. O čia realybė geresnė už paveiksliukus, su kuo turiu restoraną sveikinti.
Pasirinkome dvi picas. Viena buvo „Polo BBQ“ (8 EUR), su vištiena ir barbekiu padažu, šimtu procentų amerikietiška, nes BBQ, tirštas ir saldus kepsnių padažas su melasa, yra grynai Amerikos produktas. Ji buvo puiki – sultinga, bet nepermirkusi, pridėta vištienos ir pievagrybių daug, dosniai, o padas buvo storesnis, negu traškus itališkas, bet plonesnis, negu storapadės picos, elastingas ir kartu tvirtas. Ir barbekiu padažas, patikėkite manim, padeda beveik viskam, bent jau iš mano amerikietiškos pusės žiūrint.
Antroji pica, kurią išsirinkau, buvo priežastis, kodėl šis restoranas gavo tokį įvertinimą, kokį gavo. Tai buvo ančiuvių pica (Acciuga), 8,50 EUR, ir prašau jūsų, įsižiūrėkite į nuotrauką. Sakiau ir sakysiu, kad Užkalnį nupirkti nėra sunku – jei norite teigiamos apžvalgos, arba ruoškite keturis tūkstančius eurų grynais (pavedimu neimu – todėl, kad nereikėtų mokesčių mokėti, kaip žinote, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus grynaisiais mokami honorarai nėra apmokestinami, jeigu nepagauna teisėsauga), arba yra dar vienas būdas, ir to būdo vardas yra kiaušiniai.
Taip, kiaušiniai. Pica, ant kurios buvo dosniai pridėta ančiuvių (o ančiuviai yra mano pats mėgstamiausias picos paskaninimas, man patinka, kad jie labai sūrūs ir stipraus skonio, aš labai dažnai gyvenime prašau jų uždėti ir ant kitokių picų, man jie visada padeda, kaip juodieji eršketo ikrai visada padės bet kokiems blynams, arba kaip trumai visada padės bet kuriai pastai, grikių ar perlinių kruopų košei, paversdami ją karališku patiekalu), buvo taiklus šūvis meilės strėle tiesiai į mano gastronominę širdį.
Pusiau kietai virtas kiaušinis, kurio ryškus geltonas trynys ir baltymo gabaliukai išmėtyti tarp ančiuvių, pavertė šią picą atradimu ir palaima. Kodėl niekas kitas Lietuvoje šito nedaro? Nes kažkas turi būti pirmas.
Jeigu užsilakstysite, rinkdami Kalėdų ir naujametines dovanas (iš tikrųjų, žinoma, geriausia yra pirkti mano naująją knygą, bet pavadinimo straipsnyje nerašysiu, nes reklamos čia nebus), jei pavargsite ir išalksite, tai ši stebuklinga pica su ančiuviais ir kiaušiniu bus būtent tai, kas grąžins jums jėgas eiti per parduotuves vėl ir toliau leisti pinigus, kad klestėtų ir žydėtų mūsų ekonomika. Penkios žąsys iš penkių.
Pipirini Pizza, Gedimino pr. 24, Vilnius (maisto požemyje „Gastronomas Food Hall), tel. +370 627 88 899. Tinklalapis: http://www.picatau.lt Facebook profilis: https://www.facebook.com/pipirinipizzavilnius/
Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – nuo 11:00 iki 20:00, penktadieniais ir šeštadieniais – nuo 11:00 iki 23:00, sekmadienais nuo 11:00 iki 19:00.
