Viskas šiame bare persismelkę 90-ųjų dvasia. Nostalgišką atmosferą kuria įvairios detalės – nuo plakatų ant sienų, senų, bet vis dar veikiančių kompiuterinių žaidimų iki populiariųjų čia skambančių tų laikų muzikos hitų.
Išskirtinę vietą įkūrę Gintarė Pečkytė ir Erikas Mališauskas džiaugiasi, kad jau pirmąją dieną sulaukė triskart daugiau žmonių, nei tikėjosi. O juk baras, pasak šeimininkų, net nebuvo plačiai reklamuojamas – apie jį buvo galima sužinoti vos iš kelių įrašų „Facebook“.
„Mums patiems sausi pusryčiai būtent ir asocijuojasi su anuo laikmečiu. Ar pamenate tuomet kurtas sausų pusryčių reklamas? Dabar to niekas nebedaro. Tuo metu mes patys buvome vaikai ir sausi pusryčiai buvo lyg svajonė, nes Lietuvoje jų tiesiog nebuvo. Taigi norime prikelti prisiminimus“, – paaiškina mergina.
Sukurti į 90-uosius nukeliančią aplinką nebuvo sunku. Baro šeimininkė pasakoja, kad daugumą daiktų tiesiog sunešė draugai ir svetimi žmonės, išgirdę prašymą internete. „Klausėme žmonių, gal kas turi užsilikusių daiktų, kurie primintų tuos laikus. Nustebome, kai mus gausiai parėmė, sunešė daugybę įvairių daiktų – nuo veikiančių kompiuterių su „Windows '95“ iki senų plakatų. Visais kompiuteriniais žaidimais dar galima žaisti – ir „Tetriu“, ir „Sega“, – pasakoja ji.
G. Pečkytė atvirauja, kad idėja atidaryti pusryčių barą kilo prieš kelerius metus apsilankius Londone esančioje panašioje kavinėje. „Jau tada pamaniau, kad būtų smagu, jei ir Lietuva turėtų tokią vietą. Taigi ta idėja ilgą laiką man nedavė ramybės. O kai prieš mėnesį sužinojau, kad tokia vieta atsidarė ir Madride ir ji susilaukė didžiulio susidomėjimo – internete mačiau, kad prie baro nusidriekė ilgiausios eilės, vėl paraginau savo draugą Eriką: gal vis dėlto darom?
Jis sako: gerai, tik tu sugalvok verslo planą. Bet aš esu labiau kūrybininkė, o ne verslininkė, tokie dalykai ne man. Ir vieną dieną Erikas ėmė ir pats viską padarė – apskaičiavo, surašė, pamatėme, kad atidaryti tokią vietą ne tik smagu, bet ir apsimoka, tai ir pradėjome kurti“, – šypsodamasi pasakoja G. Pečkytė.
Mergina nesibaimina, kad vien tik sausų pusryčių asortimentas kai kuriems gali pasirodyti pernelyg mažas. Šiuo metu čia, be sausų pusryčių su pienu, galima užsisakyti ir pieno kokteilių, paruoštų kartu su – visiškai teisingai! – sausais pusryčiais.
„Kokteilius suplakame kartu su dribsniais – tokio dalyko Lietuvoje taip pat dar nėra buvę, – kalba ji. – Žinoma, mūsų sritis labai siaura, bet tai daugelį ir žavi, nes yra visiškai nematyta.“
Šiuo metu bare galima rinktis iš daugiau nei 30 rūšių sausų pusryčių. Jie suskirstyti į tris kategorijas – nuo įprastų iki neragautų ir Lietuvoje nepardavinėjamų dribsnių. Juos galima valgyti su skirtingu pienu: klasikiniu, šokoladiniu, braškiniu, bananiniu arba sojų, migdolų. Dubenėlio kaina – nuo 3 iki 4 eurų. Taip pat dribsnius galima pasiskaninti ir įvairiais pagardais, pavyzdžiui, „Oreo“ sausainiais, džiovintais bananais, mažais zefyriukais, „M&M's“ saldainiais ar kokosų drožlėmis.
Ateityje baro šeimininkai planuoja pasiūlyti dar didesnį sausų pusryčių asortimentą, tarp kurių būtų ir sveikuoliškų granolų, avižinių dribsnių ir pan.
„Norime pakeisti lietuvių supratimą, kad sausi pusryčiai valgomi tik rytais, todėl lankytojų lauksime iki pat vakaro, net ir savaitgaliais, juk tai gali būti ir puiki vakarienė“, – šypsosi G. Pečkytė.
Pusryčių baras „Pienas ne vienas“, Pylimo g. 21, Vilnius
