aA
Tegu ši išmani antraštė jūsų neapgauna: kalbu apie vietą ir interjerą, ne apie maistą. Šie žmonės yra per jauni, kad žinotų apie sovietmetį ne iš knygų ir dokumentinių filmų, ir tikrai nepažįsta sovietmečio maisto skonio, nebent pataikytų į kokią seną valgyklą, kur tebeverda džiovintų vaisių kompotą ir daro kokį nors kotletą, apvoliotą džiūvėsiais.
Restoranas „Delta Mityba“
© Andrius Užkalnis

Ir maistas čia visiškai ne sovietinis. Maža to, jis tikriausiai bus netinkamas ir nesuprantamas tiems, kurie sako, kad mėgsta gera lietuvišką maistą, o iš tikrųjų dievina sovietmetį ant lėkštės. Tokiems valgytojams skaniausi dalykai yra karbonadas, varvantis taukais ir panašus į Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus Petro Griškevičiaus veidą, bulvės, kiekviena kurių yra drūta, kaip Algirdas Brazauskas, ir išdžiūvusios daržovės, primenančios perversmininką ir Kremliaus pakaliką Mykolą Burokevičių.

Čia visiškai kitokia Lietuva – besiremianti ne į sovietmečio praeitį, o į keliones po tolimas šalis ir patirtis, kurios nieko bendro neturi su Rusija, Maskva ir nostalgija apie tuos laikus, kai visi buvo vienodai blogai apsirengę.

Tiems jauniems žmonėms sovietmetis yra tik istorinis laikotarpis. Ar tai gerai, ar blogai, aš jums nesakysiu, nes man atrodo, kad tame esama pavojaus. Tiesą pasakius, daugumai jų atrodo, kad sovietmetis yra nieko baisaus, tik juokinga – panašiai, kaip Grūto parkas. Žinoma, Grūto parkas ir ironiškai sustatytos komunistų vadų skulptūros tikrai yra nebaisios, kur kas baisiau yra meilė praėjusiai santvarkai, Kremliui ir socialistinei tvarkai, kuri yra įsūdyta šių jaunų žmonių tėvų ir senelių smegenyse.

Restoranas „Delta Mityba“
Restoranas „Delta Mityba“
© Andrius Užkalnis

Taigi, tie jauni žmonės sovietmečio aplinkos nebijo, ir todėl savo restoranus ir užkandines be jokio vargo įkuria visokiuose sovietmečio griuvėsiuose, nuo kurių vaizdo man pakyla arterinis kraujo spaudimas ir mirga akyse, o jiems tai – ironiškas požiūris, hipsterių prabanga. Jau esu kalbėjęs, ką galvoju apie hipsterių skonį praėjusios savaitės tekste. Senas gelžbetonis ir apdailinės dolomito plokštės jiems yra tik statybinės medžiagos, kaip ir seni langai ir durys, o man tai - nugaišusio sovietinio drakono viduriai. Todėl nepykite ant manęs, kad niekada tų patalpų nepamilsiu.

Man niekada nepatikdavo ir nepatiks tie begaliniai buvusių gamyklų kiemai, padalinti į penkis šimtus skirtingų firmų ir firmelių, statyti ir perstatyti, ir vis tiek atrodantys, kaip Somalio pabėgėlių stovykla su daugybe automobilių, sukištų tarp purvino gelžbetonio. Aš negaliu suprasti, kaip kas nors gali savanoriškai ten būti, net jei ten pigiau, negu kitur (aš nemanau, kad tuos industrinius tvartus kas nors renkasi dėl kitų priežasčių, nei dėl jų pigumo). Man regis, tos vietos nuodija žmonių sąmonę ir nuotaiką sovietiniu raugu ir dulkėmis, ir joms reikia ne naujų gyventojų ir ne konvertavimo į kitokią paskirtį, o griovimo, sulyginimo su žeme ir nukenksminimo. Ten dirbti ir gyventi – galima, bet kenksminga psichikai, tas pats, kas įsikurti laidojimo biure ir ten kiekvieną dieną vaikščioti, sėdėti, dirbti ir miegoti. Bet čia tik tokie mano pamąstymai. Aš nuėjau ten ne į sienas žiūrėti, o maisto išbandyti.

Restoranas „Delta Mityba“
Restoranas „Delta Mityba“
© Andrius Užkalnis

„Delta Mityba“ buvusiose industrinėse patalpose, kvartale tarp Naugarduko, Vytenio, Ševčenkos ir Švitrigailos gatvių, yra, iš esmės, dienos pietų restoranas, numatytas tiems, kas ten netoliese dirba ir ateina pasisotinti per pietų pertrauką. Vieną dieną per savaitę jie dirba ir vakare, nors man sunku įsivaizduoti, kad kas nors galėtų toje aplinkoje romantiškai praleisti vakarą.

Interjeras – kaip jau aptarėme, skausmingai madingas. Raktinis žodis yra „skausmingai“. Toks labai biudžetinis būstas, į kurį įsikraustė jauna šeima, kuri neturėjo niekam pinigų, todėl susivilko daiktus iš senų mokyklų, sodų bendrijų ir išmestas spintas, kurių nebereikėjo net pensininkams. Ir ten buvo padarytas restoranas.

Valgiaraštis surašytas netvirta pradedančio tatuiruočių meistro ranka, bet informacijos, regis, pakanka, juo labiau, kad jie paaiškina, kas tai per patiekalai. Užsisakai prie baro, ten pat ir susimoki.

Koldūnai su mėsa (2 EUR, nesuprantu, kaip už tokią kainą galima pateikti patiekalą restorane ir dar uždirbti, aš pats kai ką suprantu apie koldūnus, bet čia jau kažkokia magija) – buvo kupini skonio, ir kiauliena buvo itin kokybiška. Man labai patiko. Tai nelabai didelė porcija. Galima užsisakyti dvigubą, ir kainuos dvigubai.

Net vegetariniai koldūnai buvo pavalgomi, su riešutais, džiovintais svogūnais ir salierais. Tai vienas nedaugelio atvejų mano sąmoningame gyvenime, kai valgiau vegetarinį patiekalą ir džiaugiausi. Bet tai kaip nevalgysi, kai du eurai? Duokit dar.

Gua Bao (3 EUR) yra toks Azijos gatvės maisto variantas, perlenkta lyg ir bandelė, lyg ir tešlos taco (jie patys sako „purios garintos bandelės su smagiais įdarais”, su plėšyta kiauliena, sūriu padažu ir agurku. Toks lyg burgeris, ne visai panašus į burgerį. Žinoma, kai patiekalas su plėšyta kiauliena, labai sunkiai gali būti neskanu.

Restoranas „Delta Mityba“
Restoranas „Delta Mityba“
© Andrius Užkalnis

Šaolino sriuba su kiauliena (4 EUR) mums nelabai patiko, ji buvo rūgšti ir be jokio reikalo su raugintu agurku. Ne visas eksperimentavimas pasiteisina, nors, esu tikras, ir tas rūgštumas, ir sudėtinės dalys turbūt yra autentiškos. Antra vertus, negali juk viskas patikti.

Absoliučiai nenuvylė ir buvo lyg ne Lietuvoje ruoštas korejietiškas patiekalas „bibimbapas“ (7 EUR): tai, iš esmės, ryžiai dubenėlyje su priedais ir pagardinimais, kaip japonų virtuvėje „don“. Valgiaraštyje sakoma „skirtingais būdais paruoštos daržovės, naminis majonezas, specialus ssamjang padažas, keptas kiaušinis“. Mes pasirinkome dar ir mėsos ant viršaus (gana jau vieno vegetarinio patiekalo). Ssamjang man yra vienas nedaugelio dalykų, kurie man patinka Korėjos virtuvėje: tirštas ir aitrus padažas, iš fermentuotų sojų pupelių masės, čili pipirų, sezamo aliejaus, česnakų ir svogūnų, čia dar, man atrodo, ir su cukraus priedu.

Dviese už visus šiuos skanėstus nė trisdešimties eurų nesumokėjome.
Kokia išvada? Gana autentiškas ir nuoširdžiai pagamintas Azijos maistas. Tai nėra taip autentiška, kaip tai, ką galima rasti geriausiuose Azijos šalių restoranuose JAV vakarinėje pakrantėje arba Londone, tačiau tai maksimaliai gera pastanga ir įkvepiantis rezultatas. Dar daugiau, turbūt, Lietuvoje bus sunku tikėtis, kol čia neįsikurs didelės atvykėlių bendruomenės iš Azijos šalių. O kol kas tai didelis žingsnis į priekį, nors ir baisioje sovietinėje aplinkoje. Tai naujasis Lietuvos kulinarijos veidas.

Keturios žąsys iš penkių.

Delta Mityba, Naugarduko 41, Vilnius. Tel. +370 686 13373. Facebook profilis.
Nuo pirmadienio iki trečiadienio, nuo 11:30 iki 15:30. Ketvirtadieniais nuo 11:30 iki 15:30 ir nuo 19:00 iki vidurnakčio. Penktadieniais nuo 11:30 iki 15:30.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Užkalnis: anksčiau trenkė naftalinu. Dabar kvepia Japonija (188)

Pradėkim nuo to, kad aš nemėgstu, ir net labai, visokių madingų kulinarinių kiemelių,...

Užkalnis išrinko geriausius restoranus Lietuvoje (168)

Apie restoranus rašau jau beveik tris dešimtmečius. Taip ilgai. Nedaug kas tai žino. Kažkada...

Užkalnis: išragavęs viską, perėjau prie aukso. Skonis patiko (196)

Auksas antraštėje yra ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Ar buvo patiekaluose valgomojo aukso?...

Po viešnagės laikinojoje sostinėje vilnietis pajuto pavydą: lenkiu žemyn galvą prieš Kauno spurginę (105)

Šią savaitę mano keliai nuvedė į Kauną ir sunku net patikėti, kad, nors čia lankiausi ir ne...

Užkalnis: valgiai – našlaičiai, kuriuos atėmė iš tėvų, ir tėvai nenori jų susigrąžinti (181)

Laba diena, mieli mano skaitytojai. Artėja šventės, be to, pirmadienį mano gimimo diena, todėl...

Top naujienos

Paksą į prezidento postą vedęs Katkevičius: viskas yra taip pat, pamokų neišmokome (569)

2002 metais Lietuvoje vykę prezidento rinkimai nustebino ne vieną analitiką. Nors 2001 m. apklausos...

Pensijų pokyčiai palies visus: kitąmet reikės apsispręsti, kaip elgsimės su savo pinigais (320)

Nuo kitų metų pensijai kaupsime kitaip nei tai darėme iki šiol. Visi jaunesni nei 40 metų...

Tautvydas Marčiulaitis. Reikia pradėti be gailesčio ir labai greitai žudyti mažas kaimo mokyklas (20)

Per du metus matėme ilgai neregėtų dalykų. Mokesčių reformą, švietimo reformą bei...

Dėl Seimo pirmininko pasisakymo apie „gyvulių ūkį“ feisbukas leipsta juokais (58)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prajuokino daugelį savo atsakymu apie „gyvulių ūkį“...

Šiltoje mero užuovėjoje – Frankenšteino eksperimentas valstybės sąskaita (53)

170 tūkst. eurų – tiek valstybei per metus atsieina sportininkų rengimo centro Druskininkuose...

Liudininkai pasakoja apie Strasbūre kilusią paniką: žmonės lakstė ir verkė ant tilto sužeistąjį radęs vyras: po 45 min. liovėmės gaivinti (107)

Prancūzijos policija trečiadienį tebeieško asmens, nušovusio tris žmones ir sužeidusio dar...

Žinomi keliautojai apie žiemos keliones: kur geriausia švęsti, o kur – ilsėtis (1)

Norintys Naujuosius sutikti užsienyje dar gali gauti bilietų, tik prieš keliaudami turėtų...

Kaunietis garaže slepia itin retą „Mercedes-Benz“ – tokių pasaulyje tik du (89)

„Parduosiu, jei reikės širdį ar kitą organą pirkti“, – juokiasi Stanislovas Bartkevičius,...

Maisto ekspertė pasakė, kaip išsirinkti geriausią silkę šventėms (8)

Nors pastarųjų kelerių metų tendencijos rodo, jog lietuviai vis drąsiau išbando naujus gaminius,...

Naminės degtinės legalizavimas strigo: bijoma, kad ji bus per pigi (41)

Seimo komitetuose toliau svarstoma galimybė leisti ūkininkams gaminti naminę degtinę.