Ir maistas čia visiškai ne sovietinis. Maža to, jis tikriausiai bus netinkamas ir nesuprantamas tiems, kurie sako, kad mėgsta gera lietuvišką maistą, o iš tikrųjų dievina sovietmetį ant lėkštės. Tokiems valgytojams skaniausi dalykai yra karbonadas, varvantis taukais ir panašus į Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus Petro Griškevičiaus veidą, bulvės, kiekviena kurių yra drūta, kaip Algirdas Brazauskas, ir išdžiūvusios daržovės, primenančios perversmininką ir Kremliaus pakaliką Mykolą Burokevičių.
Čia visiškai kitokia Lietuva – besiremianti ne į sovietmečio praeitį, o į keliones po tolimas šalis ir patirtis, kurios nieko bendro neturi su Rusija, Maskva ir nostalgija apie tuos laikus, kai visi buvo vienodai blogai apsirengę.
Tiems jauniems žmonėms sovietmetis yra tik istorinis laikotarpis. Ar tai gerai, ar blogai, aš jums nesakysiu, nes man atrodo, kad tame esama pavojaus. Tiesą pasakius, daugumai jų atrodo, kad sovietmetis yra nieko baisaus, tik juokinga – panašiai, kaip Grūto parkas. Žinoma, Grūto parkas ir ironiškai sustatytos komunistų vadų skulptūros tikrai yra nebaisios, kur kas baisiau yra meilė praėjusiai santvarkai, Kremliui ir socialistinei tvarkai, kuri yra įsūdyta šių jaunų žmonių tėvų ir senelių smegenyse.
Taigi, tie jauni žmonės sovietmečio aplinkos nebijo, ir todėl savo restoranus ir užkandines be jokio vargo įkuria visokiuose sovietmečio griuvėsiuose, nuo kurių vaizdo man pakyla arterinis kraujo spaudimas ir mirga akyse, o jiems tai – ironiškas požiūris, hipsterių prabanga. Jau esu kalbėjęs, ką galvoju apie hipsterių skonį praėjusios savaitės tekste. Senas gelžbetonis ir apdailinės dolomito plokštės jiems yra tik statybinės medžiagos, kaip ir seni langai ir durys, o man tai - nugaišusio sovietinio drakono viduriai. Todėl nepykite ant manęs, kad niekada tų patalpų nepamilsiu.
Man niekada nepatikdavo ir nepatiks tie begaliniai buvusių gamyklų kiemai, padalinti į penkis šimtus skirtingų firmų ir firmelių, statyti ir perstatyti, ir vis tiek atrodantys, kaip Somalio pabėgėlių stovykla su daugybe automobilių, sukištų tarp purvino gelžbetonio. Aš negaliu suprasti, kaip kas nors gali savanoriškai ten būti, net jei ten pigiau, negu kitur (aš nemanau, kad tuos industrinius tvartus kas nors renkasi dėl kitų priežasčių, nei dėl jų pigumo). Man regis, tos vietos nuodija žmonių sąmonę ir nuotaiką sovietiniu raugu ir dulkėmis, ir joms reikia ne naujų gyventojų ir ne konvertavimo į kitokią paskirtį, o griovimo, sulyginimo su žeme ir nukenksminimo. Ten dirbti ir gyventi – galima, bet kenksminga psichikai, tas pats, kas įsikurti laidojimo biure ir ten kiekvieną dieną vaikščioti, sėdėti, dirbti ir miegoti. Bet čia tik tokie mano pamąstymai. Aš nuėjau ten ne į sienas žiūrėti, o maisto išbandyti.
„Delta Mityba“ buvusiose industrinėse patalpose, kvartale tarp Naugarduko, Vytenio, Ševčenkos ir Švitrigailos gatvių, yra, iš esmės, dienos pietų restoranas, numatytas tiems, kas ten netoliese dirba ir ateina pasisotinti per pietų pertrauką. Vieną dieną per savaitę jie dirba ir vakare, nors man sunku įsivaizduoti, kad kas nors galėtų toje aplinkoje romantiškai praleisti vakarą.
Interjeras – kaip jau aptarėme, skausmingai madingas. Raktinis žodis yra „skausmingai“. Toks labai biudžetinis būstas, į kurį įsikraustė jauna šeima, kuri neturėjo niekam pinigų, todėl susivilko daiktus iš senų mokyklų, sodų bendrijų ir išmestas spintas, kurių nebereikėjo net pensininkams. Ir ten buvo padarytas restoranas.
Valgiaraštis surašytas netvirta pradedančio tatuiruočių meistro ranka, bet informacijos, regis, pakanka, juo labiau, kad jie paaiškina, kas tai per patiekalai. Užsisakai prie baro, ten pat ir susimoki.
Koldūnai su mėsa (2 EUR, nesuprantu, kaip už tokią kainą galima pateikti patiekalą restorane ir dar uždirbti, aš pats kai ką suprantu apie koldūnus, bet čia jau kažkokia magija) – buvo kupini skonio, ir kiauliena buvo itin kokybiška. Man labai patiko. Tai nelabai didelė porcija. Galima užsisakyti dvigubą, ir kainuos dvigubai.
Net vegetariniai koldūnai buvo pavalgomi, su riešutais, džiovintais svogūnais ir salierais. Tai vienas nedaugelio atvejų mano sąmoningame gyvenime, kai valgiau vegetarinį patiekalą ir džiaugiausi. Bet tai kaip nevalgysi, kai du eurai? Duokit dar.
Gua Bao (3 EUR) yra toks Azijos gatvės maisto variantas, perlenkta lyg ir bandelė, lyg ir tešlos taco (jie patys sako „purios garintos bandelės su smagiais įdarais”, su plėšyta kiauliena, sūriu padažu ir agurku. Toks lyg burgeris, ne visai panašus į burgerį. Žinoma, kai patiekalas su plėšyta kiauliena, labai sunkiai gali būti neskanu.
Šaolino sriuba su kiauliena (4 EUR) mums nelabai patiko, ji buvo rūgšti ir be jokio reikalo su raugintu agurku. Ne visas eksperimentavimas pasiteisina, nors, esu tikras, ir tas rūgštumas, ir sudėtinės dalys turbūt yra autentiškos. Antra vertus, negali juk viskas patikti.
Absoliučiai nenuvylė ir buvo lyg ne Lietuvoje ruoštas korejietiškas patiekalas „bibimbapas“ (7 EUR): tai, iš esmės, ryžiai dubenėlyje su priedais ir pagardinimais, kaip japonų virtuvėje „don“. Valgiaraštyje sakoma „skirtingais būdais paruoštos daržovės, naminis majonezas, specialus ssamjang padažas, keptas kiaušinis“. Mes pasirinkome dar ir mėsos ant viršaus (gana jau vieno vegetarinio patiekalo). Ssamjang man yra vienas nedaugelio dalykų, kurie man patinka Korėjos virtuvėje: tirštas ir aitrus padažas, iš fermentuotų sojų pupelių masės, čili pipirų, sezamo aliejaus, česnakų ir svogūnų, čia dar, man atrodo, ir su cukraus priedu.
Dviese už visus šiuos skanėstus nė trisdešimties eurų nesumokėjome.
Kokia išvada? Gana autentiškas ir nuoširdžiai pagamintas Azijos maistas. Tai nėra taip autentiška, kaip tai, ką galima rasti geriausiuose Azijos šalių restoranuose JAV vakarinėje pakrantėje arba Londone, tačiau tai maksimaliai gera pastanga ir įkvepiantis rezultatas. Dar daugiau, turbūt, Lietuvoje bus sunku tikėtis, kol čia neįsikurs didelės atvykėlių bendruomenės iš Azijos šalių. O kol kas tai didelis žingsnis į priekį, nors ir baisioje sovietinėje aplinkoje. Tai naujasis Lietuvos kulinarijos veidas.
Keturios žąsys iš penkių.
Delta Mityba, Naugarduko 41, Vilnius. Tel. +370 686 13373. Facebook profilis.
Nuo pirmadienio iki trečiadienio, nuo 11:30 iki 15:30. Ketvirtadieniais nuo 11:30 iki 15:30 ir nuo 19:00 iki vidurnakčio. Penktadieniais nuo 11:30 iki 15:30.
