aA
Maloniai prisipažįstu, kad kartais (retai) noriai suvalgau cepelinų su spirgais ir grietine. Mano namuose šaltibarščiai mėgstami, ir ne kartą ir ne du netgi esame gaminę jų draugams Kalifornijoje. Man patinka, kartą per trejus metus, suvalgyti žemaičių blynų (geriausia mintis būna tokia, kad dabar jau ilgai jų valgyti nebereiks). Bet šiaip lietuviška virtuvė yra nevykęs projektas, kurį reikėtų uždaryti ir užkalti langus, ir pakabinti ant durų lentelę, kad projektas užkonservuotas visiems laikams. Nes negalima padaryti skanaus maisto iš neskanių sudėtinių dalių ir neskanios kulinarinės tradicijos.
Andrius Užkalnis
© Asmeninio albumo nuotr.

Mūsų maisto bėda yra tokia, kad jis visas atsiradęs iš vargo ir prasto oro, iš ilgos žiemos ir trumpos vasaros. Šiaurės tautos neturi skanaus maisto. Ant blogų žemių, kalnuose ir pelkėse gyvenantys žmonės nemoka skaniai gaminti: ką jau ten lietuviai, net kalnuose gyvenantys super-turtingi šveicarai nemoka nieko skanaus pagaminti, išskyrus sūrį ir šokoladą. Tačiau, kadangi turi pinigų kaip sniego – iš savo kalnų keltuvų, laikrodžių ir bankų – tai viską atsiveža, ir, jeigu reikia, atsiveža ir virėjus. Panašiai galima pasakyti apie amerikiečius iš šaltų Vašingtono ar Montanos valstijų, apie kanadiečius arba apie suomius. Jei ką gero ir turi, tai tik todėl, kad gali atsiskraidinti avokadų ir pardavinėti pirkėjams po penkis dolerius už vieną. Nes yra pirkėjų su pinigais.

Lietuviams kol kas tai negresia: žmonės taupo viskam, kam tik gali, tauta pripratusi prie bet kokio maisto, kad tik būtų akcijinis, ir jokių virėjų iš niekur nesivežios (todėl ir esu sakęs, kad visa mūsų viltis yra, kad daugiau privažiuos imigrantų, skirtingų odos spalvų, ir priveš mums autentiškų egzotinių virtuvių – patys mes nieko nesugebam, žiūrėkite, ką mes jau padarėme su picomis; gaila žiūrėti). Mūsų paveldas yra bulvės ir kiaulienos lašiniai ir dar „Sostinės“ batonas. Viskas.

Vilniuje vis dar tebėra „Stiklių aludė“, ir jie padaro puikius cepelinus ir bulvinius blynus. Bet šiaip lietuviškumas yra beviltiška ir neįveikiama užduotis bet kuriam šefui. Iš ten ir kyla visi tie „burokėlių karpačio“ ir kitokios skeltanagių virtuvės interpretacijos, arba dzūkų išgalvoti kepti grikių puspadžiai. Nevalgomi dalykai iš žmonių, kurie valgo bet ką, nes jiems nerūpi, ką jie valgo. Aš sutinku su tais šefais, kurie sako, kad jeigu jau žiūrėti į Lietuvos virtuvę, tai reikia atsisukti į Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikus ir į to meto didikų stalus. Kodėl? Nes jie valgydavo kaip prancūzai, ir viską atsiveždavo. Jie nebandydavo kažko išspausti iš nevalgomos ropės ir nevirė iš kirvio sriubos.

Jei pasaulis būtų idealus, būtų galima Lietuvai parinkti kokią nors vieną sėkmingą virtuvę – italų, japonų, meksikiečių – ir įvesti ją, kaip įvedėm eurą, ir gyvenimas pasikeitė į gerąją pusę. Lietuvai dažniausiai geriausiai prilimpa tie dalykai, kurių ji neišsigalvoja pati, o paima iš užsienio ir įdiegia nepakeistus.

Po šios ilgos įžangos, čia bus istorija apie restoraną, kuris buvo daugelio rekomenduotas. Restoranas taip stengiasi daryti modernią lietuvišką virtuvę, kad pavadintas angliškai – „Queensberry“, ir tai yra puikus dalykas. Kartoju ir sakau, kad kuo greičiau lietuviai įpras prie anglų kalbos kasdienėje vartosenoje, tuo labiau jiems seksis. Kitas žingsnis būtų restoranas be lietuviško valgiaraščio, ką tikrai sveikinčiau. Nemoki angliškų patiekalų pavadinimų? Kam tau apskritai restoranas? Nusipirk batono ir kefyro ir eik namo. Žinoma, galėtų būti bėdų iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, kuri turbūt lieptų inspekcijai išsiųsti tokiam restoranui kokių nors raginimų ar grasinimų. Bet restoranas galėtų išsiųsti juos atgal su prierašu: „Sorry, lietuviškai don't speak“. Aš vėl užsisvajojau.

„Queensberry“ yra Vilniaus restoranų koncentracijos taške: Savičiaus gatvėje (kas buvo Savičius – gal kas galite iš skaitytojų pasižiūrėti Google ir parašyti man komentaruose, ačiū labai). Vieta tuo pačiu ir turistinė, kas nėra labai gera naujiena. Turistų gaudyklės, jos dažnai nedžiugina.

Aš atėjau ten, kaip visada, nusiteikęs gerai apžvalgai. Blogų apžvalgų ir sudirbinėjimų, suvartymų ir išsidergimų man nereikia. Kritinės apžvalgos gaunasi netyčia.

Interjeras „Queensberry“ yra nei šioks, nei toks – nejoks. Čia galėtų būti picerija, galėtų būti kepsninė, galėtų būti veganų valgykla. Tas interjeras nieko nesako. Nieko tokio, ne pagal interjerą vertinu.

Interjeras
Interjeras
© Andrius Užkalnis

Mano draugė Fausta (ją pažįstate iš puikių straipsnių portale DELFI, kuriuos su malonumu skaitote) teisingai pastebėjo (ne kartą), kad apie restoraną daug galima sužinoti iš duonos, kurią atneša. Nebūna penkių žąsų restorano su prekybcentrio duona. Čia duona nestebina ir nedžiugina. Bulkutės ir tiek – tai kas, kad šiltos. Gal joms neužteko laiko ir rūpesčio.

Varškės užtepėlė – gal ir geriau negu jokios užtepėlės, bet tikrai nejoks atradimas. Parduotuvėse tokių užtepėlių būna.

Kreminė ungurio sriuba (6,50 EUR) paliko mumyse troškimą, kad ten būtų daugiau ungurio. Kad ji būtų ne tokia blanki, o išraiškingesnė.

Silkės kapotinis (6,00 EUR) buvo ne revoliucinis, bet neblogas. Jautėsi kiaušinis. Burokėlių pagardas buvo labai švelnus. Ir vis tik – burokėliai. Tai ne aukštosios virtuvės sudėtinė dalis. Burokėliai tinka vieninteliam dalykui: šaltibarščiams.

Jaučio liežuvio (6,50 EUR) norėjosi tvirtesnio ir tikrai ne tokių skystų drebučių, ir aš norėčiau krienų, o ne marinuotų agurkėlių. Ir kam tos mėlynosios bulvės? Kad gražiai atrodo lėkštėje? Negražiai atrodo.

Vėdarai (7 EUR) buvo smagūs ir švelnūs, gal tik žarnos storokos. Tuo tarpu kugelis (irgi 7 EUR) buvo sprangus. Mums patiko smulkūs spirgučiai, bet, Dievas mato, jų galėtų būti daugiau, kaip ir grietinės. Negailėkite dalykų, žmonės.

Cepelinai su varške (3,25 EUR) ir su mėsa (tiek pat) nebuvo fantastiški. Aš apie juos nieko neatsimenu. Dėl jų negrįžčiau ir niekam tikrai jų nerekomenduočiau. Jie nebuvo kažkokie tragiški – tiesiog vidutinybė ant lėkštės. Tą patį galiu pasakyti ir apie triušienos zrazus (14 EUR).

Aptarnavimas? Dėmesingas, bet padavėjui turėjome pasakyti, kad norėtume gal jau ir pavalgyti, ne tik šnekėtis. Nors aš nieko prieš neturiu, aš galiu pasišnekėti. Man ne problema. Bet kažkiek atstumo ir erdvės man norėtųsi.

Sumokėjome už vakarienę dviems 59,90 EUR ir arbatpinigius.

Ar šis restoranas yra iš esmės tvarkingas ir kompetentingas? Taip. Ar atneša ką nors Vilniaus miestui, ar prideda kulinarinės kokybės ir atradimų? Deja, ne. Manau, kad jo problema yra ta, kad jis pasirinko lietuvišką virtuvę. Ši virtuvė kol kas neveikia už paprasto kaimietiško restorano, su spragilais ir vežimų ratais, restorano ribų. Ir būtent todėl aš sakau, kad ji neturi ateities. Aš nepasiilgstu tos vakarienės, aš nenoriu ten grįžti ir aš apie ją negalvoju naktimis.

Trys žąsys iš penkių.

„Queensberry“, Didžioji g. 18, Vilnius. Tel. +370 606 83503. Facebook profilis: https://www.facebook.com/queensberryrestaurant

Nuo sekmadienio iki ketvirtadienio – nuo 11:00 iki vidurnakčio. Penktadieniais ir šeštadieniais – nuo 11:00 iki 01:00.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(167 žmonės įvertino)
2.4132
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nuo šiol kauniečiai galės ragauti desertus meno kūrinių apsuptyje (1)

Vasario 14 d., Meilės dienos vakarą, Kauno publika susirinko pasimėgauti gyvos muzikos garsais,...

Papietavo viename iš baisiausiai atrodančių Naujamiesčio namų: užteko vieno karto (128)

Mano asmeniniame maitinimo vietų sąraše yra tokių kavinių, kurias aplankyti noriu jau labai...

Po apsilankymo moderniame Vilniaus turguje parodė, kokių įdomybių ten galima rasti (57)

Dažnai, ypač iš užsienio svečių, girdime, jog Vilnius yra labai gero dydžio miestas: čia kone...

Užkalnis: lietuvišką virtuvę metas uždaryti kaip nepavykusį projektą (497)

Maloniai prisipažįstu, kad kartais (retai) noriai suvalgau cepelinų su spirgais ir grietine. Mano...

Nauja vieta papietauti prestižiniame rajone: senove dvelkusią valgyklą pakeitė nauja kavinė (91)

Aš tikrai nuoširdžiai tikėjau, kad kur jau kur, bet Žvėryne – rajone, kuriame dirbu ir...

Top naujienos

Lietuviai aplankė išskirtinę Indijos vietą, kurioje streikai – kasdienybė: viskas dėl moterų (6)

Praleidę keturias dienas Alapuroje, pasidžiaugę „Backwaters“ ir pliažais, atšventę...

Skurdas pagal norvegus: pinigų stoka besiskundžianti 50-metė norvegė laukia 1700 eurų pensijos (243)

51 m. norvegė Liv Iversen yra seniausio lėlių teatro pietvakarinėje Norvegijos pakrantėje...

Ivaškevičius: daug kartų norėjau atsisakyti šitos premijos (260)

Teikiant nacionalines kultūros ir meno premijas, prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį...

Globos namų darbuotoja nusprendė prabilti apie tai, kas vyksta už uždarų durų: situacija kelia nerimą (82)

Kylantys incidentai, psichologinės pagalbos trūkumas ir nekompetetingi darbuotojai – tokias...

Antrajame „Eurovizijos“ pusfinalyje – įtempta kova: netrukus paaiškės, kas pateks į finalą balsuokite (22)

Vasario 16-osios vakarą skamba antrasis nacionalinės „ Eurovizijos “ pusfinalis. Ši tiesioginė...

Kurtizanių amžius Paryžiuje: nuo slaptų bordelių iki šampano vonių ir „meilės kėdės“ (28)

Prieš kelis metus Paryžiaus Orsė muziejus (Musée d'Orsay) pirmą kartą surengė šokiruojančią...

Adomaitis galimybes finale vertina vienodai, Maksvytis gailisi suklydęs ir nesuvaldęs auklėtinių (19)

Luigi Lamonica buvo labiausiai aptarinėjamas personažas prieš Karaliaus Mindaugo taurės finalo...

Gydytojas kritiškai įvertino plintančią sveikatingumo madą: tai tinka tikrai ne visiems (36)

Tikriausiai televizijoje ir socialiniuose tinkluose teko pastebėti vis dažniau atsirandančius...

Miunchene – vienas už kitą įžūlesni Lavrovo pareiškimai papildyta (1019)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel gynė Vokietijos prekybos ryšius su Rusija ir ragino pasaulio...

Garsių aviatorių pėdsakai Panevėžyje ir neeilinis įvykis miesto istorijoje (4)

Panevėžyje F. Vaitkaus, Dariaus ir Girėno gatvių pavadinimai byloja ne tik apie aviacijos...