Sušlubavusi anykštėnės sveikata davė pradžią šeimos verslui – tam, kad tave žinotų visa Lietuva, didmiestyje gyventi nebūtina

Kartais ne patys smagiausi gyvenime dalykai – tokie kaip sutrikusi sveikata – duoda pradžią naujiems ir itin sėkmingiems projektams. Taip nutiko Anykščiuose gyvenančiai Jūratei Mikaliukštienei. Nutarusi išeiti iš darbo moteris nerimavo dėl ateities, tačiau artimieji nuostabius desertus kuriančiai Jūratei netruko pasufleruoti, kuo užsiimti. Šiandien ketvirtus metus kepyklėlei vadovaujanti moteris savęs kitur jau neįsivaizduoja, o sėkmingai veikiantis verslas seniai peržengė Anykščių ribas.

Idėja gimė Kalėdų rytą

Kiek save atmena, Jūratė Mikaliukštienė visada mėgo gaminti desertus – nė vienos šeimos ir giminės šventės be jų neapsieidavo.

„Vieną dieną atsitiko taip, kad rimtai sušlubavo mamos sveikata. Turėjome labai daug streso, tai buvo nelengvas laikotarpis, kuris pareikalavo ir kardinalių apsisprendimų – mama nutarė palikti ilgametę darbovietę. Atsimenu lyg vakar: tai buvo prieš pat pandemijos pradžią, kai Kalėdų rytą ragaudami mamos iškeptą ir šiuo metu klientų labai mėgiamą žaliąjį špinatų tortą „Šilelis“, pastūmėjome mamą pasitikti pokyčius“, – pasakoja šeimos versle mamos dešinioji ranka Rūta Mikaliukštytė.

Tačiau jei vienus šeimos narius tokie gyvenimo pokyčiai džiugino, kitus baugino. Nėra paprasta ir lengva nerti į nežinią, juolab tokiu metu, kai į duris jau stukseno karantino šešėlis. Įtampa tvyrojo visur, tikrai buvo dvejonių, neslepia Rūta.

„Vyresnės kartos žmonėms saugumas yra turėti oficialų darbą, kuriame viskas aišku – ryte atėjai, vakare išėjai. Na o jaunesniems yra natūralu ieškoti savęs ir darbą ne tik nudirbti, bet ir juo mėgautis, paverčiant gyvenimo pajamų šaltiniu“, – šypteli Rūta, kuri rūpinasi kepyklėlės administraciniais, rinkodaros klausimais.

Ji labai palaikė ir drąsino mamą pradėti desertų kepyklėlės veiklą. Pavadinimo šiai ilgai ieškoti nereikėjo – mažametės giminaitės kreipinys į tetą „Juraite“, visų sprendimu, puikiai tiko naujai veiklai.

Mėgiamiausius desertus turi ir močiutė

Jūraite's kepyklėlė veikia jau ketvirtus metus ir nuolat atnaujina asortimentą.

„Tortas – ne šiaip maistas, tai – geros emocijos. Mūsų kepyklėlė nori išlaikyti savo autentiškumą ir netapti masinės gamybos įmone. Mama kepa, aš puošiu ir dekoruoju, o likusieji šeimos nariai yra degustatoriai“, – pasakoja Rūta.

Desertų kūrėjos sulaukia įvairių pasiūlymų skoniams, tada kuria, vertina, testuoja. Rūta juokaudama sako, kad kepyklėlei dirba visi artimieji ir šeimos draugai. Antai yra sukurtas šokoladinis tortas su figomis, karamele ir kankorėžiais „Ugnė“, taip pavadintas šeimai artimos draugės vardu. Drauge su ponia Ugne kurtas, testuotas ir tobulintas, dabar šis yra ne tik jos favoritas, bet ir klientams itin patinkantis desertas.

Yra tortas „Danutė“ – močiutei labiausiai patikęs skonis: nesaldus, su mangais ir mėlynėmis. Močiutei patinka ir minkštas citrininis ar morkų tortas su vyšniomis.

Vienas populiariausių – žaliasis špinatų tortas „Šilelis“, su vyšniomis, žaliąja arbata ir sūdyta karamele.

Yra kepyklėlės asrortimente ir klasikinių desertų. Vėsesniu metų laiku itin mėgiamas „Napoleonas“, kuriam plikytas kremas gaminamas pagal senovinį receptą. Tačiau nevengiama ir šiuolaikiškų akcentų – anykštėnė kepa ir šokoladinį Napoleoną su plikytu kremu ir ananasais.

Yra desertų ir vertinantiems tvarumą

„Mums patinka klasikiniai skoniai, tačiau nuolat ieškome idėjų, bandome adaptuoti seną receptą naujai arba pasiūlyti nematytų dalykų. Vieni tokių – mūsų nauji pyragėliai-keksiukai, tai mini tortukai, padengti saldžiomis „samanėlėmis“. Nuostabu, kaip nenaudojant jokių pridėtinių dažiklių galima išgauti tokį ankstyvo pavasario žalumą. Na o norintiems saldumynus neštis į lauką ar gamtą, sukūrėme patogų desertą „Išsineštinuką". Užsisakai ir išsineši desertą ecco puodelyje su dangteliu ir šaukšteliu – ir pilvas dėkos ir neteršime gamtos“, – naujovėmis dalijasi Rūta.

Nors kol kas užsakymus priima telefonu ir socialiniuose tinkluose, verslininkai gyvena įkurtuvių nuotaikomis: planuoja, kad netrukus kepyklėlė atvers duris Anykščiuose, šalia pušyno prie Šventosios upės, o taip pat ir Vilniuje. Jau derinamos ir desertų degustacijos Alantos dvare.

„Nuosavas verslas – nuolatinis procesas, kuriame tu negali sustoti. Jis reikalauja daug darbo, kantrybės ir nuolatinių investicijų. Nebūna taip, kad aštuntą valandą pradedi darbą, o penktą baigi ir keliauji ilsėtis. Tačiau čia – mūsų veikla ir tai, kad ji sekasi, rodo, kad esame teisingame kelyje. Klausiate, ar įmanoma mažame miestelyje įkurti sėkmingą verslą? Nieko nėra neįmanomo, klausimas tik, ar visi tai sugeba, ir ar visiems tikrai to reikia“, – mirkteli Rūta.