Sostinėje kavinę atvėręs baltarusis siūlo maitintis kitaip: noriu, kad mano maistas niekada nenusibostų

Iš Baltarusijos Sergei Khamchanouski (31 m.) į Vilnių persikėlė metų pradžioje ir štai jau penki mėnesiai vadovauja savo kavinei, kuri duris atvėrė sostinės senamiestyje. Tai buvo sena Sergei svajonė, kurios, deja, negalėjo įgyvendinti savo tėvynėje. Virtuvėje įvairių tautų skonius apjungiantis baltarusis tikisi, kad miestiečiams ir miesto svečiams patiks jo kuriamas maistas ir jie neliks abejingi socialinėms akcijoms, kuriomis kavinė prisideda prie karo pabėgėlių adaptacijos ir benamių gyvūnų globos.

Nutarė sprukti iš Baltarusijos

Įvairiuose restoranuose ir maitinimo įstaigose aptarnavimo sferoje dirbęs Sergei skaičiuoja daugiau nei trylika patirties metų. Prieš kelerius metus stažavosi Norvegijoje Osle esančiame „Maajmo“ restorane, kuris įvertintas trimis „Michelin“ žvaigždutėmis ir tuo metu buvo tarp 50 geriausiųjų pasaulyje. Ten būnant jam teko ne tik tobulinti aptarnaujančio personalo įgūdžius, bet buvo įleistas ir į virtuvę, sužinojus, kad vyrą traukia ir virtuvės šefo darbas.

Įgavęs patirties – aptarnavimo, vadybinės, maisto gamybos – Sergejus vis dažniau pagalvodavo apie nuosavą maitinimo įstaigą.

„Tik gaila, kad to negalėjau padaryti savo gimtojoje šalyje. Mat turiu kitokią nei valdžioje esančiųjų nuomonę. Nesu aktyvistas ar aršus protestuotojas, tačiau laikau save laisvu žmogumi. O kadangi laisvi Baltarusijai nereikalingi, nutariau kurti kiek kitokius planus. Ypač po to, kai restorano, kuriame dirbau, vadovą suėmė ir be jokios kaltės įrodymo nuteisė kalėti“, – pasakoja teismuose dalyvavęs ir liudijęs Sergei. Jis, kaip ir jo vadovas, dalyvaudavo Baltarusijoje vykusiose solidarumo akcijose, tad suprato, kad toks pat likimas gali laukti ir jo.

Tada jis ir pasiūlė savo draugei kurti gyvenimą kitoje šalyje. Tiesa, pirmu pasirinkimu buvo Talinas, kur gyvena ir dirba pažįstamas virtuvės šefas, tačiau paaiškėjus, kad įregistruoti veiklą Estijoje sudėtingiau, pasirinko Lietuvą.

Atvykęs nustebo, kaip sparčiai Vilnius keičiasi – Sergei jame lankėsi dar iki pandemijos. O atsitiktinai gatvėje sutikti pažįstami baltarusiai drąsino imtis restorano verslo ir tikino mielai užsuksiantys pietų. Likimas šypsojosi – neilgai trukus Sergei Vilniaus senamiestyje aptiko ir kavinei tinkančias patalpas.

Dokumentų tvarkymas, pastebi pašnekovas, panašus kaip ir Baltarusijoje, tačiau jis neslepia susižavėjimo Sodros tarnautojų aptarnavimu: „Aš nemoku lietuvių, kalbu tik rusų ir anglų kalbomis, tačiau man padarė didelį įspūdį tai, kaip mane priėmė ir kaip man padėjo sutvarkyti dokumentus. Baltarusijoje tarnautojų elgesys toks, kad visą laiką jautiesi skolingas, nors ten buvau nemenkų mokesčių mokėtojas. Lietuvoje gi man maloniai paaiškino ir noriai padėjo“, – iki šiol nuostabos neslepia Sergei.

Atidarymo kortas sumaišė karas

Kavinės atidarymas buvo numatytas vasario 25 dieną, tačiau Ukrainoje prasidėjęs karas viską išderino. „Turime daug draugų Ukrainoje. Net mano minėtas draugas iš restorano – po teismo kalėjimo jis turėjo laukti tris savaites būdamas namuose, tačiau, žinoma, pabėgo. Ir pabėgo į Ukrainą. Taigi, ieškojome būdų, kaip padėti jam su drauge, taip pat kitiems mūsų pažįstamiems ištrūkti iš karo zonos“, – Sergei neslepia, kad pirmąja tos dienos žinia apie prasidėjusį karą jis net nepatikėjo. Supratęs, kad tai nutiko iš tiesų, buvo šokiruotas. Tiesa, pagalba pravertė – draugai sėkmingai ištrūko iš Ukrainos ir įsikūrė Lenkijoje.

Kavinė „Lagom bistro“ be jokios pompastikos duris atvėrė kovo 4 dieną ir apie tai buvo pranešta artimiesiems bei draugams. Vienintelis nesklandumas, kurį iki šiol sprendžia naujos įstaigos savininkas – leidimas vasaros terasai.

Iš pradžių 16 vietų bistro dirbo dviese – virtuvę bei aptarnavimą išmanantis Sergei ir gėrimus pilstanti Aleksandra. Meniu padėjo sudaryti Latvijoje gyvenantis virtuvės šefas. Pradėjus didėti lankytojų srautui jau po mėnesio Sergei į darbą priėmė dar 6 žmones – ukrainiečius, baltarusius ir lietuvę. Sergei stengiasi suteikti darbo karo pabėgėlėms, tiesa, jos vis keičiasi, nes kiek pabuvusios išvyksta atgal į tėvynę.

Kavinėje nėra vienos šalies virtuvės. Tai – prancūzų, italų, ispanų ir šiuolaikinės amerikiečių virtuvės patiekalai. Sergei atvirauja, kad kiekvienam patiekalui mėgsta suteikti savitą skonio niuansą – kad maistas būtų dar skanesnis. Tarkime, ruošiant sumuštinį su itališka mortadellos dešra bei sūriu bešamelio padažas gardinamas triufeliais ir dar vienu sūriu.

Kiekvienas receptas turi istoriją

„Lagom bistro“ tiekia pusryčius – kasdien iki penktos valandos vakaro. Pasak Sergei, tai kitokie pusryčiai nei siūlo dauguma kavinių ar restoranų – juose siūlomi įvairūs sumuštiniai. Šitokiu būdu bistro nori išsiskirti iš kitų: „Benedikto kiaušinius ar sumuštinį su avokadu galite suvalgyti bet kurioje kitoje įstaigoje ir man tai atrodo nuobodu. O aš noriu, kad mūsų maistas niekada nenusibostų. Kiekvienas mūsų patiekalas turi būti ryškus, įdomus, individualus.“

Kavinėje siūlomi užkandžiai labiau atspindi ispanišką virtuvę, čia – jautienos tartaras, keptos paprikos ir pomidorų tartaras su ančiuviais. O pagrindiniai patiekalai yra keturi: firminis vištienos šnicelis, gaminamas pagal danų restorano receptą, lašišos kepsnys, keturių sūrių pasta su raudonaisiais ikrais, makaronai su šonine ir triufeliais.

„Patiekalas gali skambėti paprastai, tačiau kiekvienas receptas turi istoriją ir jis nėra paprastas. Kiekvienas patiekalas turi daug skonių – gali būti ne tik sūrus, bet turėti ir saldumo, rūgštumo ir panašiai. O mūsų koncepcija ir yra apie tai, ką mes mėgstame valgyti. Ir tai svarbiausia, nes jei mėgstame savo maistą, norėsime juo dalintis su svečiais – mums tai nuoširdžiai svarbu, nes labai mėgstame tai, ką darome“, – sako Sergei.

Pasiteiravus, ar meniu nėra baltarusių virtuvės patiekalų, Sergei atsiduso: „Deja, negaliu pasakyti, kas tai yra, nes Baltarusijoje likusi sovietinė kultūra ir sunku atskirti, kas kuriai priklauso. Galbūt baltarusių virtuvei galima priskirti kokius nors bulvių patiekalus, tačiau jų kavinėje neturime“.

Ar kainos bistro aukštos? „Žiūrint su kuo lyginsime – aplink mus yra maitinimo įstaigų su aukštesnėmis, yra ir su žemesnėmis kainomis. Produktai, kuriuos naudojame ruošdami patiekalus – triufeliai, mortadella, norvegiška lašiša, geros kokybės kiauliena, sūriai ir pan. – kainuoja brangiai, taigi tokia ir patiekalų kaina. Pusryčių patiekalai kainuoja nuo 6 eurų iki 9, užkandžiai – nuo 5 iki 12, o pagrindinių patiekalų kainos svyruoja nuo 15 iki 21. Dienos pietūs – salotos, sriuba ir pagrindinis patiekalas – kurie meniu kasdien keičiami, kainuoja 8 eurus.

Kadaise Sergei gatvėje sutikti tautiečiai nemelavo – apie 40 procentų “Lagom bistro” klientų sudaro baltarusiai, kiti – lietuviai ir Vilniaus turistai.

Teikia pagalbą ir ukrainiečiams

Naujakuriai pilietiški – „Lagom bistro“ šiuo metu vykdo net du socialinius projektus. „Kasdien tiekiame nemokamus pietus karo pabėgėliams iš Ukrainos ir juos kviečiame užsukti. Tiesa, jie labai drovisi. Regėdamas pas mus pietauti ateinančią pagyvenusių ukrainiečių porą pagalvoju: jei mano tautiečius ištiktų panaši nelaimė, norėčiau, kad ir mano mamą kas nors pamaitintų – kur ji bebūtų. Mes ėmėmės šio projekto ne vien dėl to, kad norime kažką pamaitinti – siekiame, kad jie pasijustų normaliais taikiais žmonėmis, norime jiems padėti ir galbūt net suteikti naudingos informacijos, kurią turime. Tarkime, pietų užsukusiems jaunuoliams iš Ukrainos padėjome rasti darbo IT ir kt. įmonėse. Kartais pietus ukrainiečiams užperka pas mus pietaujantys žmonės, kai sužino apie mūsų projektą“, – pasakoja Sergei, per savaitę pamaitinantis vidutiniškai apie 10 ukrainiečių.

Ir antras socialinis projektas – pagalba įstaigoms, kurios rūpinasi beglobiais gyvūnais. Perkant tam tikrą desertą, vienas euras skiriamas labdarai. „Mes labai mylime gyvūnus ir mums be galo patinka, kad Lietuvoje beglobiams skiriamas nemažas dėmesys, deja, Baltarusijoje taip nėra“, – sako Sergei.