Ekspertas išvardina 8 žuvies rūšis, kurių geriau nevalgyti: tai žuvys-žudikės, kenkiančios žmogaus sveikatai

Kartais žuvyje, kuri nedvejojant priskiriama sveikos, visavertės mitybos produktams, yra metalų, pramoninių chemikalų, pesticidų ar parazitų, pavojingų žmogaus sveikatai. Savaime suprantama, į žuvis jų patenka iš aplinkos – iš jūrų, vandenynų gelmių.

Pasiskaitykite, kokių rūšių žuvų geriau nevalgyti:

Jūros ešerys

Neskubėkite pirkti šios žuvies, pirmiausia pasidomėkite, iš kur ji atvežta. Čilės jūros ešeriuose – labai daug gyvsidabrio, todėl suaugusiam žmogui patartina jų valgyti ne dažniau nei du kartus per mėnesį.

Nevertėtų pirkti jūros ešerių, sugautų prie Krozė salų, prie Princo Edvardo salos, taip pat Čilėje. Šiuose regionuose žvejyba nekontroliuojama, žvejojant sunaikinama daug jūrų gyvūnų. Pirkite jūrų ešerius, sugautus prie Folklando salų, prie Makvorio salos, Argentinos pakrantėje ir Antarkties vandenyne. Būtinai pasiklauskite, ar produktas sertifikuotas.

Cigarinis ešerys

„Šią žuvį geriausia apskritai išbraukti iš raciono“, – rašo B. Clementas. Cigariniuose ešeriuose – daug gyvsidabrio, be to, cigariniai ešeriai dažniausiai gaudomi nepaisant normų, gerokai viršijant leistiną šių žuvų kiekį. Dėl to didėja rizika nupirkti užkrėstą ar sugedusią žuvį.

Islandinis pjūklapilvis

Įdomu tai, kad pjūklapilviai gali gyventi iki 100 metų, bet, nepaisant to, dėl ilgo reprodukcinio ciklo ir brakonieriavimo šių žuvų kiekis nedidelis. O turint omenyje vidutinį sugautų žuvų amžių, galima įsivaizduoti, kiek jos užterštos toksinėmis medžiagomis.

Ryklys

Dauguma žuvų ir moliuskų audiniuose kaupia gyvsidabrio junginius, kurie žmogui gali sukelti sunkių centrinės nervų sistemos sutrikimų. Tų medžiagų kiekis priklauso nuo žuvies rūšies ir jos vietos mitybos grandinėje. Vienoms žuvims perduodant kitoms, gyvsidabris kaupiasi, todėl didžiausias gyvsidabrio kiekis randamas plėšrių žuvų organizme, vieni iš plėšrūnų – rykliai. O šiuo metu ryklių populiacija pasiekė žemiausią lygį per visą istoriją, kadangi rykliai žūsta, gaudant kitas žuvis.

© Shutterstock

Karališkoji skumbrė

Manoma, kad sveikatai naudinga tik laisvėje užaugusi skumbrė. Bet šia nuostata galima suabejoti, to priežastis – gyvsidabrio kaupimasis žuvies audiniuose. Laisvėje užaugusios skumbrės nerekomenduojama valgyti vaikams ir moterims, ypač besilaukiančioms. Vyrams rekomenduojama valgyti skumbrės ne dažniau nei kartą per mėnesį.

Kardžuvė

Kardžuvės – labai populiari žuvis. Viso pasaulio šefai vertina ją dėl subtilaus skonio ir dėl to, kad ši žuvis praktiškai neturi kaulų. Kardžuvė dažnai valgoma žalia, supjaustyta plonomis riekelėmis ir aplieta padažu su citrinos sultimis. Vartotojams pavojingiausia – didelė šios žuvies kaina, dėl to parduotuvėse sukčiaujama ir parduodama pigesnė žuvis, ne visada sužvejota, laikantis normų ir paisant kitų žuvų rūšių. Dažnai vietoje kardžuvės parduoda europinį kiauniaryklį. Jo skonis panašus į kardžuvės, tik ši žuvis gerokai pavojingesnė sveikatai (kodėl – skaitykite aprašyme prie ryklių).

Taukinė skumbrė

Ši žuvis labai skani, tačiau gausiai jos valgant gresia diarėja. Taukinėje skumbrėje yra vaško eterių, kurių žmogaus skrandis nevirškina, šios medžiagos ir suteikia žuviai švelnų, riebų skonį.

Paprastasis tunas

Praktiškai visose tuno rūšyse yra nedidelis kiekis gyvsidabrio. Be to, paprastojo tuno vartojimas neigiamai veikia aplinką – dažniausiai juos gaudo pavojingais metodais, dėl to žūva daug jūros gyvūnų.

Vaida Kurpienė: kaip išsirinkti žuvį

Žuvies ekspertui antrina ir mitybos specialistė dietistė Vaida Kurpienė. Ji siūlo visuomet atkreipti dėmesį, kokią perkame žuvį – sužvejotą ar užaugintą. Dažniausiai sužvejota žuvis bus užaugusi laukinėje gamtoje ir mitusi natūraliu maistu, o užauginta dažnai maitinama nenatūraliais pašarais, maisto papildais ir kitomis medžiagomis, kurios net nebus nurodytos ant pakuotės. Informacija, iš kur žuvis atkeliavo, turi būti nurodyta etiketėje.

© Asm. albumas

„Ten pat galima sužinoti ir apie žuvies kokybę – vienur informuojama, kad žuvis glazūruota, kitur jau rasite ir maisto priedų E: stabilizatorių, rūgštingumą reguliuojančių medžiagų. Kuo jų daugiau – tuo žuvies kokybė prastesnė“, – įspėja mitybos specialistė.

Ant pakuotės turėtų būti nurodyti ir maisto priedai, sulaikantys skysčius žuvies gabaleliuose – vertingiau rinktis žuvį be jų.

Dietistės patarimu, jau parduotuvėje perkant šaldytą žuvį galima pamatyti, kokios ji būklės: ar neišsausėjusi, nesudžiūvusi, ar nėra oksidacijos dėmelių. Tokia žuvis bus karstelėjusio skonio, tarsi guminė.

Apžiūrint pakuotę galima suprasti ir tai, kaip šaldyta žuvis buvo gabenama ir laikoma – jei pakuotė pasidengusi šerkšnu, vadinasi nebuvo laikomasi vienodos temperatūros režimo. Tokia žuvis gali būti sausesnė, ne tokia skani.

Jei renkatės žuvį, kuri sudėta ant ledo, taip pat reiia skaityti etiketę. „Jei užrašyta „atšildyta“, vadinasi šis produktas buvo užšaldytas, o vėliau atšildytas. Jei skaitote „atvėsinta“ - ši žuvis nebuvo užšaldyta“, – teigia V. Kurpienė.