Lapkričio 23–26 dienomis visoje Lietuvoje vyks jau trečiasis Austrių festivalis, tad tai puiki proga susipažinti su šiais jūrų delikatesais. Festivalio organizatorė Indrė Leikauskė džiaugiasi, kad šiais metais prie renginio prisijungė ir mažesnieji Lietuvos miestai, o šių metų austrių festivalio sostine tapo „Uptown Bazaar“. Čia bus galima paragauti rūkytų austrių, mėsainių su austrėmis ir dar daug įvairių netikėčiausių variacijų austrių tema, o patyrę profesionalai pamokys, kaip austres atidaryti ir pateikti.
„Pirmais metais ir patys Lietuvos restoranai, ir valgytojai buvo dar šiek tiek nedrąsūs, bet šiais metais jau drąsėja ne tik didžiųjų, bet ir mažųjų miestų restoranai – Mažeikiuose, Palangoje, Druskininkuose, Utenoje, Kretingoje. Taigi festivalio metu visoje Lietuvoje ieškokite festivalio ženklu pažymėtų restoranų ir ragaukite austrių, kurios bus paruoštos pagal mūsų šefų išmonę“, – kviečia I. Leikauskė.
Laukdami festivalio nusprendėme austrių puotą pirmiausia surengti pačioje DELFI redakcijoje. Į svečius atvykęs austrių atidarinėjimo čempionas, „Assorti“ šefas Tadas Gailiūnas parodė, kaip jas teisingai atidaryti.
„Pirmiausia austrę reikia pasidėti siaurąja puse į save, tada storu virtuviniu rankšluostuku prispausti ir durti peiliu į tą vietą, kur viršutinis kiautas sueina su apatiniu. Atkabinus viršutinį kiautą, austrės vandenį rekomenduojama nupilti, nes su juo nupilamos ir visos beatidarant austrę atsiradusios šukės“, – pamokė austrių maestro.
Šiek tiek pasitreniravus atidaryti austrę nėra labai sudėtinga, tačiau reikia būti atsargiam. Įgudusiai su geldelėmis besitvarkantis profesionalas papasakojo, kad net prancūzų, kurie jau gimsta mėgdami austres, ligoninėse per didžiąsias metų šventes kasmet padidėja pacientų, kurie patiria daugybę traumų būtent atidarydami austres. Vėliau degustacijoje dalyvavęs kolega Laurynas prisipažino, kad bene labiausiai ir džiaugėsi dėl to, kad pačiam nereikėjo vargti su ne visad lengvai pasiduodančiais kiautais, mat dar prisimena nelaimingą atsitikimą, kai atidarydamas austrę susipjaustė ranką.
Neslėpsime, kad daugelis šių jūrų gėrybių redakcijoje ragavo pirmą kartą gyvenime, o atsiliepimai po egzotiškos degustacijos – patys įvairiausi.
Pirmą kartą austrių paragavęs Olegas liko kiek nustebęs: „Įspūdis toks, kad paragavau jūros su kažkokiu skystu mišiniu. Tiesą sakant, tikėjausi šiek tiek ryškesnio skonio. Na, visai nieko, mielai paragaučiau dar.“
Niekada anksčiau austrių nebuvo ragavusi ir kolegė Brigita: „Tiesą sakant, didelio noro jų išbandyti net nebuvo dėl vyraujančių neigiamų reakcijų aplink. Dauguma sakydavo, kad tai brangu ir šlykštu – taip ir nesusigundžiau. Vis dėlto, atsiradus patogiai galimybei, nusprendžiau savo kailiu išbandyti, ar tai tikrai jau taip šlykštu. Visai ne! Man tai buvo maloni pirmoji patirtis. Skonis kažkuo primena žuvies, o galimybė paįvairinti pojūčius padažais ar citrinos griežinėliu taip pat pasirodė labai maloni.“
Panašiai pakomentavo ir kolegė Jurga. „Pirmas kartas pranoko lūkesčius, – džiaugėsi ji. – Anksčiau atrodydavo šlykštu, juk vis tiek tai gyvas padaras, atrodo gličiai, todėl galvojau, kad gal bus nemalonus pojūtis burnoj ir net neprisiversiu praryt. Bet visada turi būt pirmas kartas, o čia buvo kompanija, kurioje daug kas jų taip pat ragavo pirmą kartą, tad buvo smagu.“
Kolegos Ūla ir Mindaugas prisipažino, kad jiems labiau patiko pats austrių valgymo procesas, o prie skonio dar reiktų priprasti. „Kai matydavau filmuose, kaip jas šliurpia, galvodavau, kad būtų faina pabandyti. Iš pradžių suvalgiau pusę austrės ir man nelabai patiko, nes tiesiog priminė gurkšnį jūros vandens, kai paragauji netyčia panirus. Dar kartą paragavus jau su greipfrutų sirupu buvo skaniau. Manau, čia tiesiog įpročio reikalas. Tikrai dar pabandysiu“, – juokėsi Ūla.
Nepabūgęs pirmo itin nesėkmingo bandymo vėl paragauti austrių išdrįso ir kitas kolega Mindaugas. „Prieš keletą metų austrių pirmą kartą paragavau viename restorane. Nežinau, kas tada nutiko, bet baisiai apsinuodijau, prireikė net greitosios medicinos pagalbos. Apsinuodijo ir kartu ragavęs draugas. Taigi nuo to laiko austrių neėmiau nė į burną, maniau, gal mano organizmas jų netoleruoja, taip pat buvau girdėjęs, kad į Lietuvą atveža nešviežias. Bet štai vėl išdrįsau paragauti ir esu sveikas gyvas, – sakė jis ir prisipažino: – Nežinau, ar labai skanu, manau, skonį reikia lavinti. Tai kažkas gaivaus ir labai savotiško, savo burnoje pajutau vandenyno dvelksmą.“
Modesta taip pat austrių ragavo antrą kartą ir pirmasis kartas įspūdžio jai nebuvo palikęs, tačiau šįkart viskas buvo geriau: „Dar reiktų jų paragaut kokius penkis kartus ir valgyčiau kaip įprastą maistą. O šiaip tai reikia lavinti skonį, nes dabar jaučiu, kad man toks maistas dar nėra įprastas.“
Kolegė Jūratė išbandžiusi iki tol neragauto delikateso buvo labai atvira: „Vis dėlto man skaniau krevetės ir midijos, matyt, mano skonis neišlavintas. Valgyti galiu, bet gyvenime yra ir skanesnių dalykų.“
Labai nedrąsiai, bet paskutinę minutę prie kompanijos nusprendė prisijungti ir kolegė Kristina: „Priminė žalią žuvį. Nemalonu, nes glitu, nepatiko tas sūrus skystis ir ataskonis.“
Naujas skonis nepatiko ir Daliai. „Žinau, kad tai labai sveikas, rafinuotas produktas, tačiau pirmas susidūrimas šiandien nebuvo labai sėkmingas. Pirma emocija tik pamačius – kad šlykštu. Matai tą kriauklę ir net nežinai, kaip valgyt. Nupyliau visą vandenį, bet kaip kiti neužsipyliau citrinos – gal tai ir buvo klaida. Pirmas kąsnis kažką priminė, gal kažką iš kitų jūrų gėrybių, bet bjauriausias dalykas man buvo tas glitumas – panašiai kaip grybų, nors šiaip grybus mėgstu. Tai pat man nepatiko mintis, kad valgai kažką gyvo. Daugiau nekartosiu.“
Dar liūdniau baigėsi Jogintei – pirmą kartą paragauti austrių nepabijojusią kolegę vėliau supykino. „Nemanau, kad dar kada jų valgysiu, iš jūrų gėrybių man labiau patinka midijos“, – sakė ji.
Vis dėlto yra mūsų redakcijoje ir tikrų gurmanų. Viena iš jų – kolegė Jurga iškart mane pataisė: tokie žmonės vadinami ne gurmanais, o gurmė. Taigi nenuostabu, kad prie įvairių įmantrybių pripratusiai kolegei surengta degustacija tokio įspūdžio kaip kitiems nepaliko. „Austres aš labai mėgstu, bet labiausiai man patinka šviežios ir tik ką iš jūros ištrauktos austrės. O geriausios, mano manymu, austrės yra Kroatijoje, Pelješaco pusiasalyje, kur dar išlikusi viena senosios austrės rūšis, jų skonis toks aštresnis.“
Jurga tikina, kad austres reikia valgyti be papildomų padažų, tik su citrina. Tuo metu taip pat gerai pasikaustęs ir visoms be išimties jūrų gėrybėms neabejingas kolega Ramūnas turi net mėgstamą savo padažo prie austrių receptą. „Nedideliame kiekyje raudono vyno acto ištirpdau šaukštą rudojo cukraus ir labai smulkiai įpjaustau česnako.“
Vis dėlto dėl skonio nesiginčijama – austres dievinančiai kolegei Julijai su padažais šis delikatesas patiko labiau, ypač, tikino ji, derėjo klasikinis raudono vyno acto padažas.
Svečio į redakciją kartu su austrėmis atsinešti padažai labai patiko ir trečiai kolegei Jurgai. „Šie padažai man buvo atradimas, ypač su greipfrutais, su braškėmis patiko mažiau, nes jo skonis tikrai netikėtas, – komentavo ji. – Austres galėčiau valgyti kas antrą dieną, bet sutinku, kad prie jų reikia priprasti. Čia panašiai kaip sovietiniais laikais su bananais – dažniau paragauji ir ima patikti. Smagu, kad atrandame tokius dalykus, kuriuos nuo seno pripažįsta visas pasaulis.“
