Padavėja negalėjo patikėti
„Visą? – klausė akis išpūtusi padavėja. – Jis didelis“. Visą visą, patvirtinome nemirksėdamos. Gerai dar, kad neužsisakėme kiekviena po vieną. Paskui buvo balius ir studentų bendrabutyje, kai parsinešėme neįveiktą „Karpatką“ į servetėles susivyniojusios“, – ir šiandien tie atsiminimai Zinai sukelia malonaus juoko.
Šiemoje dėl desertų nesipeša
Paklausta, ar dažnai šeima mėgaujasi saldumynais, palangiškė pastebi, kad geriausi desertai šeimoje yra tie, kurių nereikia gaminti, kurie patys soduose užauga: obuoliai, kriaušės, bananai, apelsinai, persikai ar įvairiausios uogos.
„Namuose visada yra vaisių ir niekada dėl jų nesipešame, nes mėgstame skirtingus. Jei mangai ir melionai man, tai vyrui – bananai, kriaušės ir panašiai, interesai nesusikerta. Ir išvis desertai yra ta sritis, kur mūsų pomėgiai diametrialiai išsiskiria. Tarkime, plaktą grietinėlę, želė ir kreminius desertus aš mėgstu, o vyras – nelabai, valgo iš mandagumo. O va ledų, ypač šokoladinių, – jam tik paduok“, – smagiai pasakoja žemaitė.
Pasak Z. Bružienės, kepinių – pyragų, bandelių, sausainių – šeima net nelaiko desertais. Nes jų turi būti pusryčiams, pavakariams ar „šiaip, kai pietų nesulauki“.
„Žinau žinau visas jų teikiamas blogybes, bet ką padarysi. Visa kepėjų pramonė bankrutuotų, jei jų niekas nevalgytų. Svarbu, kaip sako, žinoti laiką ir saiką“, – pastebi tinklaraštininkė ir grįžta prie „Karpatkos“ istorijos.
Buvo populiarus visoje sovietų sąjungoje
Šis plikytos tešlos tortas su kremu – desertas iš lenkų virtuvės.
„Gilios istorijos šis kepinys neturi, bet nuo to jis nėra nė kiek prastesnis. Jis atsirado maždaug XX a. pradžioje, o populiarumo piką „Karpatka“ buvo pasiekusi 7–8 praėjusio šimtmečio dešimtmečiais Lenkijoje. Iš jos paplito į buvusias sovietų sąjungos šalis, ypač į tas, kuriose driekiasi gražieji Karpatų kalnai. Vakarų Ukrainoje Karpatka tuo metu irgi buvo itin populiarus desertas“, – žiniomis dalijasi puslapio „Zinos virtuvėje“ kūrėja ir kviečia pasigaminti nuostabųjį desertą.
Tortas „Karpatka“
Reikės tortui:
100 ml pieno
100 ml vandens
80 g sviesto
druskos žiupsnelis
140 g miltų
4 kiaušiniai
Kremui:
2 kiaušiniai
150 g cukraus
50 g krakmolo
vanilės
500 ml pieno
180 g sviesto
cukraus pudros pabarstymui
Gaminimas:
* Užverdame 100 ml pieno, 100 ml vandens, 80 g sviesto, druskos ir suberiame 140 gr miltų.
* Tada leidžiame tešlai ataušti ir po vieną įmaišome keturis kiaušinius.
* Iš gautos tešlos iškepame du blynus.
* Plikyta tešla kepdama gražiai išsipučia ir susiformuoja kalnai kalneliai. Dėl jų pyragas ir gavo „Karpatkos“.
* Kremą galite dėti kokį tik norite, bet tradiciškai turėtų būti plikytas. Taigi reikia išplakti 2 kiaušinius su 150 gr cukraus, 50 gr krakmolo ir vanile, tačiau nepersistengti, nebūtinai iki baltumo.
* Užvirti 0,5 l pieno ir labai maža srovele intensyviai plakant supilti į plakinį. Viską gerai išmaišius dėti ant ugnies ir kaitinti, kol masė sutirštės.
* Tada atvėsinti iki kambario temperatūros ir plakant dalimis sudėti 180 g minkšto sviesto. Kadangi mes nesame dideli saldžių kremų mėgėjai, aš viriau iš pusės normos. Nors „Karpatkoje“ kremo turi būti daug, labai daug.
* Na ir sumontuojame galutinį rezultatą: blynas, kremas, blynas.
* Dedame į šaldytuvą kelioms valandoms, o prieš patiekiant „kalnų viršūnes“ pabarstome cukraus pudra, kad primintų sniegą kalnuose. Įprastai „Karpatka“ nėra daugiau niekuo dekoruojama, nors yra tekę matyti ir pagražintą šviežiomis uogomis. Čia kaip kam, skanaus.
Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Maistas“ projekto „Iš aukso fondo“ dalis. Ankstesnį ciklo straipsnį skaitykite ČIA. Jei ir jūs norite pasidalinti receptu, kurį paveldėjote iš tėvų ar senelių, mielai lauksiu – rašykite: maistas@delfi.lt
