Pirmenybė – lietuviškai ir itališkai virtuvei
Prieš 18 metų Inga į Norvegiją išvyko norėdama pakeliauti, paatostogauti. O ten netikėtai sulaukė darbo pasiūlymo ir liko. „Lietuvoje turėjau darbą ir gerai mokamą, tačiau dirbti restorane maisto technologe man nepatiko“, – pasakoja 41 metų lietuvė. Svečioje šalyje pradėjusi nuo darbo viešbutyje šiandien moteris gamina maistą ir sako, kad ši veikla jai labai patinka: „Tai yra mano sritis – virtuvėje galėčiau darbuotis nuo ryto iki vakaro“.
Norvegijoje Inga ištekėjo, susilaukė dviejų dukterų, tačiau po kurio laiko šeima iširo.
Nors Skandinavijoje gyvena jau gana netrumpą laiką, šios virtuvės lietuvė taip ir nesugebėjo pamėgti. Joje vyraujantys mėsos patiekalai lietuviškam skoniui nėra gardūs, pūdyta žuvis nevilioja, o daržoves vietiniai nelabai mėgsta.
Patinka ir lietuviui, ir norvegui
Bent kartą per mėnesį moteris gamina lietuvišką Čičinsko kepsnį – jį mėgsta tiek namiškiai, tiek draugai. „Žinoma, panevėžiečiai visi žino šį kepsnį. O kadangi mano draugai – ne iš šio krašto, jie buvo sužavėti, kai pirmąkart pavaišinau šiais kepsniais. Ir labai nustebo sužinoję, kad tai firminis Panevėžio krašto kepsnys. Man pačiai buvo keista, kad kažkas gali nežinoti patiekalo, kurį aš valgau kone nuo vaikystės“, – juokiasi pašnekovė.
Visada su nekantrumu šio patiekalo laukia ir šiaip maistu išrankios Ingos dukros.
„Norvegams galima įtikti pasiūlius Čičinsko kepsnių, kibinų, čeburekų, tačiau tik ne tarkuotų bulvių patiekalų“, – patirtimi dalijasi Inga.
Prie Čičinsko kepsnio Inga patiekia salotų ir kaskart stengiasi jų paruošti vis kitokių – kad būtų įvairiau. „Kartais gaminu mažesnius kepsnelius – tai labai patogu rengiant šventę ir laukiant svečių. Kepsneliai skanūs ir šalti, tačiau prieš patiekiant rekomenduoju juos penkiolikai minučių pašauti į 50 laipsnių pakaitintą orkaitę – kad Čičinsko kepiniai nebūtų tokie riebūs ir juos būtų maloniau paimti į rankas“, – pataria.
Pasak Ingos, Čičinsko kepsnių atsiradimo istoriją pasakoja sena legenda. „Pasakojama, kad Panevėžio krašte, Upytėje, gyveno dvarininkas Čičinskas, kuris labai žiauriai ir negailestingai elgėsi su žmonėmis. Dievai jį už tai nubaudė ir šis prasmego po žeme kartu su visu savo dvaru. Piliakalnis, ant kurio, pasak legendos, gyveno dvarininkas, vadinamas Čičinsko vardu – jis iki šiol yra žmonių lankomas. Manoma, kad Čičinsko kepsniai ir buvo pradėti gaminti šiose vietovėse,” – teigia Inga.
Moteris atsimena, kad dar tada, kai gyveno Panevėžyje, Čičinsko kepsnys jai buvo gerai pažįstamas patiekalas, kurio buvo galima paragauti ir kavinėse, ir miesto valgyklose ir t.t.
Todėl nieko nestebina, kad tokį garsų kepsnį moka pagaminti ir vietos gyventojai.
„Tiesa, kiekviena šeimininkė turi savo receptą, aš visada kepu pagal mamos. Įdarui visada naudoju 50 % kiaulienos faršo ir 50 % jautienos faršo. Svogūno nededu – tik druska ir pipirai. Tešlai naudoju pusę su lupenomis virtų, nuluptų ir trintų bulvių, likusi dalis – miltai, mušu kiaušinį. Miltų dedu tiek, kad tešla nebeliptų prie rankų minkant ir kad tešla nebūtų per kieta, nes kočiojant vėl naudosime miltus.
Tada paruošiu iš faršo tokias „dešreles“.
Tešlą iškočiojusi supjaustau juostelėmis, faršo „dešrelę“ dedu ant juostelės ir gražiai apsuku. Galiukus užspaudžiu, kad verdant juostelės „nepabėgtų“.
Verdame įkaitintame aliejuje, kol įgaus gražią rusvą spalvą – apie 5 min. Patiekiu su mėgstamomis salotomis, česnakiniu padažu. Pagal originalų receptą prie Čičinsko kepsnio yra paduodami ryžiai, marinuoti svogūnai bei morkų ir česnakų salotos.
Desertus Inga valgo itin retai ir tais atvejais renkasi „Pavlovą“ – gausiai vaisiais padengtą morenginį kepinį. „Nemėgstu sunkių desertų, tačiau gaminti patinka ir medaus tortą, ir Napoleoną – kad tik būtų, kas valgo“, – šypsosi pašnekovė.
Inga dalijasi savo mėgiamo deserto „Pavlova“ receptu – su naminiu vaniliniu kremu bei mėgstamomis uogomis. Tik vietoj įprasto cukraus rekomenduoja naudoti cukranendrių – tokiu atveju ant morengo nesusiformuoja drėgmės lašeliai.
Naudojau:
4 kiaušinio baltymus,
žiupsnelį druskos,
200 g cukraus (geriau cukranendrių),
1 v. š. kukurūzų krakmolo ir
1 a. šaukštelis acto (naudoju balto vyno).
Labai labai svarbu kiaušinio baltymus plakti gerai išsausintame inde, kad nebūtų jokio vandens ar riebalo likučių, rekomenduojama rinktis stiklinį. Kiaušinio baltymus atskirti nuo trynių, geriausia po vieną kitame inde, kad nepatektų trynio – taip apsaugotumėte kitus baltymus.
Plakami baltymai, cukrus dedamas ne iš karto, o pamažu plakant. Subėrus visą cukrų plakama didžiausiu pajėgumu, kol išgaunamas purus morengas.
Tada beriamas persijotas krakmolas bei pilamas actas. Viską gerai, atsargiai išmaišyti. Orkaitę įkaitinti iki 160°.
Morengo plakinį gražiai sudėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir pašauti i orkaitę. Įdėjus morengą kaitrą sumažinti iki 110° ir kepti apie 1.5 val. Svarbu, kad nepradėtų ruduoti – kaitrą galima mažinti, jei matot, kad morengas ruduoja.
Iškepusį morengą palieku išjungtoje orkaitėje, kol atvės.
Iš likusių kiaušinio trynių gaminu vanilinį kremą. 300 ml pieno, 2000 ml grietinėlės, cukraus pagal skonį (apytiksliai dedu 4 valg. šaukštus), vanilės lazdelės nugramdytas sėklytes sudedu i puodą ir ant vidutinės kaitros maišydama užvirinu.
Kitame inde išplaku 4 kiaušinio trynius kartu su 40 g kukurūzų krakmolu. Ir į kiaušinio plakinį supilu virintą pieną – būtina plakti be perstojo, kad nesigautų kiaušinienė.
Tada visą plakinį supilu atgal i puodą ir vėl kaitinu, kol kremas sutirštėja – būtina maišyti be perstojo.
Nukėlus nuo kaitlentės kremą dar paplaku, kad praauštų. Supilu į kitą indą, uždedu maistine plėvele taip, kad plėvelė siektų kremą (kad nesusidarytų pieno plėvelė) ir atvėsinu. Kremas paruoštas, beliko padabinti Pavlovą juo ir mėgstamomis uogomis bei vaisiais.
