„Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad gyventojai atsimena ne tik mėnesio ar kelių mėnesių senumo atvejus, bet ir tas krizes, kurios įvyko pirmojo karantino metu ar dar prieš pat pandemiją, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Tyrimo duomenimis, stambesnės krizės, t. y. tokios, kurias po metų atsimena bent kas antras respondentas, Lietuvoje pasitaiko maždaug kas 2-3 mėnesius.
Kai reputaciniai nuostoliai virsta finansiniais
Krizės ištinka visas įmones: tiek privačias, tiek valstybės valdomas. Apklausa parodė, kad tarp geriausiai gyventojų atsimenamų pastarųjų 18 mėnesių krizių dvi ištiko privačias ir dvi – valstybės valdomas įmones.
„Privatiems verslams krizė reiškia mažų mažiausiai reputacinius nuostolius, kuriuos galima vertinti kaip atidėto finansinio nuostolio formą. O štai valstybinės įmonės konkurentų dažnai neturi ir finansinių nuostolių bijo mažiau. Tačiau ištikus krizei, krenta bendras pasitikėjimas viešojo sektoriaus veikla ir tokių įmonių vadovai sulaukia didelio spaudimo iš politikų. Kuo toks spaudimas gali baigtis parodė „Regitros“ vadovybės atsistatydinimas“, ‒ tyrimo rezultatus komentuoja „INK agency“ Specialiųjų projektų komandos vadovas Giedrius Galdikas.
Jis pastebi, kad krizės įsimenamumas priklauso ne tik nuo įvykio masto, bet ir įmonės žinomumo, geriau gyventojai įsimena ir tuos įvykius, kurie paliečia asmeniškai, pavyzdžiui, pavagiami asmeniniai duomenys ar apribojamas paslaugos prieinamumas. Nemažiau svarbus ir pačios organizacijos elgesys, kuris galėti sušvelninti, arba priešingai ‒ sustiprinti neigiamus įspūdžius.
Blogus atsiminimus papildyti gerais
„Neverta tikėtis, kad dideli informacijos srautai ar gyvenimo tempas krizes ištrina iš žmonių atminties. Net jeigu įvykių aplinkybės kiek ir apdyla, internetas atsimena viską ‒ užtenka vienos ar poros užklausų ir įvykiai grįžta. Tad galima konstatuoti ‒ blogi prisiminimai lieka ilgam. Ir visą tą laiką jie generuoja reputacinius nuostolius. Ką tokiu atveju gali padaryti verslai? Pasirūpinti, kad neigiamų prisiminimų būtų mažiau ir šalia jų pridėti daugiau gerų naujienų“, ‒ teigia G. Galdikas.
Anot jo, žmonės juridinių asmenų elgseną vertina panašiai kaip ir fizinių. Todėl operatyvus ir empatiškas reagavimas, reiškiama atjauta, situacijos aiškinimas, noras keistis yra priimtino elgesio modelis tiek žmogui, tiek įmonei. Tokia elgsena mažina negatyvių, reputacijai kenkiančių naujienų atsiradimą.
„Kai krizė išblėsta ir organizacijos gyvenimas grįžta į daugmaž įprastas vėžes, komunikacijos komandos darbai ne baigiasi, o pereina į naują – pokrizinį – etapą, kuris skirtas ilgam ir nuosekliam bendrovės reputacijos atstatymui ir per krizę atsivėrusių galimybių išnaudojimui“, ‒ sako „INK agency“ Specialiųjų projektų komandos vadovas.
Ypač svarbu, kad krizę išgyvenanti organizacija sprendimų ieškotų ne vien komunikacijoje, bet ir vadybos lygmenyje. Priešingu atveju, tik laiko klausimas kada vėl teks „gesinti gaisrą“.
