TV žiūrėjimo trukmė karantino metu, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, auga ir kitose šalyse: Kinijoje tiek pat kiek Lietuvoje – 41 proc., Norvegijoje – 35 proc., Ispanijoje – 47 proc., o labiausiai Peru – net 55 proc.
Lietuvoje TV žiūrėjimo trukmė taip pat augo įspūdingai: kovo 16 d. – balandžio 26 dienomis TV žiūrėjimo trukmė, palyginti su tomis pačiomis šešiomis praėjusių metų savaitėmis, išaugo daugiau nei valandą per dieną, t.y. 29 proc. (nuo 3 val. 34 min. iki 4 val. 35 minučių per parą). TV žiūrėjimas 14-ą šių metų savaitę (kovo pabaiga-balandžio pradžia), palyginti su ta pačia praėjusių metų savaite, ūgtelėjo net 41 proc.
„Augant informacijos poreikiui, ir Lietuvoje, ir užsienyje, smarkiai augo informacinių TV laidų reitingai. Didžiojoje Britanijoje Ministro Pirmininko pasisakymas apie COVID-19 kovo 23 d. sumušė visų laikų reitingus ir tapo trečia žiūrimiausia laida per visą TV matavimo istoriją Britanijoje nuo pat 1981-ųjų, nusileisdama tik princesės Dianos laidotuvių ceremonijos transliacijai ir Princo Čarlzo bei princesės Dianos vedybų ceremonijos transliacijai. Lietuvoje specialios laidos skirtos Covid-19 ir žinių laidos rinko rekordines auditorijas“, – sakė Lina Petraitienė, „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė.
Dieniniai reitingai augo 70 proc.
Pasak jos, karantino metu pasikeitus įprastinei dienotvarkei, tiek vaikai, tiek suaugę daugiau žiūri TV dienos metu. „Didžiausias vidutinės auditorijos augimas stebimas ankstyvu dienos metu, tarp 10 ir 12 val. reitingas išaugo apie 70 proc., tačiau ir kitu laiku, ypač žinių transliacijų metu, įprastinė auditorija pakilo 6-8 procentiniais punktais“, – sakė L. Petraitienė.
Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse prasidėjus karantinui išaugo jaunos auditorijos TV žiūrėjimas.
„Pastebima, kad vaikai atsikelia vėliau ir dienos bėgyje žiūri daugiau TV, vaikų auditorijos auga drastiškai, kelis kartus. Itin didelis auditorijos šuolis matomas dienos metu, 13 val., kai transliuojamos „Įdomiosios pamokos tiesiogiai“, ir 15 val. „Simpsonų“ serialo metu. Tiek vaikai, tiek jauni suaugusieji karantino laikotarpiu vėliau keliasi, todėl rytiniu laiku auditorijos kreivė pakyla vėliau. O 18-30 metų auditorijai daugiausia dirbant iš namų, joje itin išauga pietų meto ir vakaro žinių auditorija“, – analizavo ekspertė.
Vadinamoji sofos ekonomika keičia ne tik medijų naudojimą, prekių ir paslaugų vartojimą, bet ir požiūrį į reklamą.
„Nors tik 8 proc. vartotojų mano, kad kompanijos turėtų stabdyti reklamą, vis dėlto komunikacijoje vertėtų atsižvelgti į naujus lūkesčius. Užuot pernelyg piktnaudžiavus koronaviruso tema, žmonės iš bendrovių reklamos tikisi pagalbos parodant, kuo jų prekės ar paslaugos gali būti naudingi šioje pakitusioje kasdienybėje“, – sakė L. Petraitienė.
„Kantar“ ekspertai pastebi, kad ilgas reklamos stabdymas prekės ženklo sveikatai gali turėti lemtingų neigiamų pasekmių, o stiprūs prekės ženklai po krizių atsigauna kelissyk greičiau.