Tarptautinė rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“ spalio mėnesį klausė Lietuvos gyventojų, kaip pandemija pakeitė jų skaitmeninių įgūdžių lavinimą. Daugiausiai, arba 20 proc. respondentų patikino, kad jie tapo aktyvesni feisbuke, instagrame, tviteryje bei kituose socialiniuose tinkluose, dar 16 proc. ėmė dažniau su artimaisiais bendrauti internetu arba pasiryžo tą pradėti daryti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Socialinių kontaktų ribojimas tapo vienu iš skausmingiausių klausimų, kurį technologijų pagalba bandė spręsti maždaug kas trečias šalies gyventojas. Ypatingai džiugina aspektas, jog po jaunimo antra pagal dydį internetą dažniausiai pasitelkusių gyventojų grupė yra būtent senjorai. Dėl pandemijos aktyviau reikštis socialiniuose tinkluose pradėjo 29 proc. žmonių, priklausančių 18-29 metų amžiaus grupei, ir net 20 proc. 60-64 metų senjorų. Būtent vyresni žmonės skaitmeninę erdvę jaukinasi sunkiau, todėl toks pokytis suteikia jiems ne tik daugiau savarankiškumo, bet ir saugumo tuo metu, kai galioja griežčiausios bendravimo taisyklės“, – sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.
Paaiškėjo atsakymas dėl socialinių tinklų
Pastaruoju metu aktyviai svarstant, kodėl socialiniuose tinkluose dėl pandemijos ir jos suvaldymo kyla tiek daug abejonių ir net sąmokslo teorijų, atsakymas gali būti daug paprastesnis nei galima įsivaizduoti.
„Nielsen“ susiejus aktyvumo socialiniuose tinkluose rodiklius su pandemijos rimtumo vertinimu paaiškėjo, kad juose ypač aktyviai ėmė dalyvauti tie žmonės, kuriems COVID-19 kelia ypač daug nerimo.
„Matome labai aiškią koreliaciją tarp žmonių nuotaikų ir jų aktyvaus reiškimosi skaitmeninėje erdvėje. Akivaizdu, kad tokiu būdu bandoma išsikalbėti, rasti atsakymus. Net kas ketvirtas (25 proc.) ypač dėl pandemijos sunerimęs respondentas šiemet tapo aktyvesnis socialiniuose tinkluose. Tarp šiek tiek nerimo jaučiančių žmonių tokių yra 21 proc., tuo tarpu tarp visiškai pandemiją ignoruojančių apklaustųjų – vos 12 proc.“, – konstatuoja „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims.
Socialiniams tinklams daugiau savo laiko ėmė skirti 28 proc. šiuo metu nedirbančių respondentų. Tuo tarpu dirbantieji buvo gerokai santūresni: tik 18 proc. jų į internetą pandemijos metu nutarė perkelti daugiau savo gyvenimo.
Finansiniai klausimai nebėra tabu
Pandemija prekybininkus paskatino žaibiškai persiorientuoti į elektroninę prekybą, tačiau Lietuvos gyventojai įpročius keičia lėtai ir kol kas nėra linkę atsisakyti gana išskirtinės savo savybės – malonumo apsipirkti gyvai.
19 proc. šalies gyventojų teigia, kad dėl COVID-19 pradėjo arba ėmė dažniau internetu pirkti įvairias ne maisto prekes, dar 9 proc. – maistą. Dešimtadalis apklausos dalyvių parsisiuntė įvairių mobiliųjų programėlių, tarp jų ir skirtų apsipirkti.
„Elektroninė prekyba plečiasi ir nepraranda strateginės reikšmės, tačiau ilgamečiai mūsų tyrimai rodo, kad Lietuvoje žmonėms didelį malonumą teikia įprastas apsipirkimas: apsilankymas naujoje parduotuvėje, prekių apžiūrėjimas bei išsirinkimas. Pandemija neišvengiamai didina apsiperkančių internetu gretas, tačiau ir senieji įpročiai niekur nedingsta“, – pastebi I. Lepp.
Pasak jos, įdomu tai, kad mūsų šalies pirkėjai per pirmąją COVID-19 bangą mažino apsipirkimus hypermarketuose, kurie Estijoje savo klientus iš esmės išlaikė, todėl akivaizdu, kad ir saugumo sąvoka skirtingose šalyse suprantama subjektyviai.
Dar 19 proc. mūsų šalies gyventojų pandemija padėjo atrasti elektroninę bankininkystę, o 16 proc. – tokias elektronines paslaugas kaip Elektroniniai valdžios vartai.
„Nielsen“ šiemet spalio 7-21 dienomis apklausė 1600 Lietuvos gyventojų, kurių amžius 16 iki 65 metų.